Category: Vaistiniai augalai

Juodasis serbentas

Ribes nigrum L. (Uolaskėtinių šeima) Serbentas yra šakotas krūmas. Metūgiai plaukuoti, žalsvai gelsvi. Stiebai tamsiai rudi. Lapai pražanginiai, pjūkliškai dantyti, su 3-5 skiautėmis. Lapkočiai ilgi. Viršutinė lapo pusė tamsiai žalia, matinė , plika, apatinė truputį. plaukuota, su geltonomis liaukutėmis, išskiriančiomis eterinį aliejų. Turi stiprų specifinį aromatą, kuris didėja trinant lapą pirštais. Žiedai žalsvai rausvi, po…

Paprastasis raudonėlis

Origanum vulgare L. (Lūpažiedžių šeima) Paprastasis raudonėlis yra daugiametis žolinis augalas. Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas. Lapai pailgai kiaušiniški, kotuoti. Žiedai smulkūs, violetiškai rausvi, susitelkę išsiskleidusią skydiška šluotele. Augalas žydi birželio-rugsėjo mėn. Auga pamiškėse, šlaituose, krūmuose, pievose, miškuose. Paprastasis raudonėlis auginamas soduose, darželiuose kaip vaistinis ir prieskoninis augalas. Jam tinka saulėta vieta ir kiek derlingesnė dirva.…

Vaistinė ramunė

Matricaria chamomilla L. (Graižažiedžių šeima) Ramunė yra vienmetis žolinis augalas, turintis stačią, šakotą, kampuotą, tuščiavidurį, pliką stiebą ir rudą liemeninę, ploną, šakotą šaknį. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaidyti. Augalo stiebas ir šaknelės baigiasi graiželiniais žiedais, kurie žydi gegužės-rugpjūčio mėn. Kraštiniai jų žiedai yra baltos, o vamzdiški – geltonos spalvos, malonaus kvapo. Ramunės auginamos soduose, darželiuose, galima…

Pušis ligoms gydyti

Pinus sylvestris L. (Pušinių šeima) Paprastoji pušis yra aukštas, visą laiką žaliuojantis medis. Tai mūsų miškų puošmena, teikianti žmogui sveikatą. Medis mėgsta augti jauriniame smėlio dirvožemyje ir įvairaus reljefo vietose. Lietuvoje pušų yra daugiau kaip 41% visų miškų bendro ploto. Vaistinei žaliavai pušų pumpurai ruošiami pavasarį, kai brinksta, sausu oru. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje arba…

Trilapis pupalaiškis

Menyanthes trifoliata L. (Gencijoninių šeima) Daugiametis žolinis augalas storu šliaužiančiu šakniastiebiu. Lapai pamatiniai, trilapiai, ilgais kotais, auga iš šakniastiebio viršūnės. Žiedynstiebis belapis, žiedai susitelkę kekėmis. Žydi gegužės mėn. antrojoje pusėje ir birželio pradžioje rausvai baltais žiedais. Auga pelkėse, šlapiose pievose, pelkėjančių ežerų ir upelių pakraščiuose, grioviuose. Dažnas Lietuvoje. Vaistinei žaliavai renkami trilapio pupalaiškio lapai be…

Pipirmetė

Mentha piperita L. (Lūpažiedžių šeima) Pipirmėtė yra daugiametis kvapnus žolinis augalas. Stiebas stačias, keturbriaunis, šakotas, plikas arba apaugęs retais plaukais. Lapaipriešiniai, kotuoti, pailgi, smailia viršūne, dantytais kraštais. Žiedai smulkūs, violetinės spalvos, susitelkę stiebo ir šakučių viršūnėse Žydi liepos-rugsėjo mėn. Pipirmėtė auginama soduose, darželiuose, ūkiuose. Mėgsta saulėtas, derlingas, lygias, lengvo priesmėlio ar priemolio dirvas. Pipirmėtė dauginama…

Anyžinė ožiažolė

Anisum vulgare Gaerth. (Skėtinių šeima) Vienmetis žolinis augalas. Stiebas stačias, apvalus, šakota viršūne. Šaknis plona. Apatiniai lapai ilgakočiai, vientisi, dantyti, vidiniai – plunksniški, dažnai su triskiautėmis skiltelėmis, viršutiniai – triskilčiai arba vientisi. Žiedai balti, smulkūs, stiebo ir šakučių viršūnėse – sudėtinis skėtis. Vaisiai smulkūs, žalsvai rausvi. Augalas kilęs iš Mažosios Azijos, Graikijos. Lietuvoje auginamas soduose…