Kategorija: Vaistiniai augalai

Vaistiniai augalai

Paprastoji kraujažolė

Achillea millefolium L. (Astrinių šeima) Paprastoji kraujažolė yra daugiametis žolinis augalas, turintis šliaužiantį šakniastiebį, storą, nešakotą šiurkštų stiebą. Lapai lancetiški, plunksniškai suskaidyti, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Augalas žydi liepos-rugpjūčio mėn. baltais, gelsvais arba rausvais žiedais, susitelkusiais žiedynais-šluotelėmis. Lietuvoje paplitusi paprastoji kraujažolė. Ji auga pamiškėse, sausose pievose, ganyklose, pakelėse, grioviuose, ją galima auginti soduose, daržuose ir…

Skaityti daugiau →

Vaistiniai augalai

Paprastasis kmynas

Carum carvi L. (Skėtinių (Salierinių) šeima) Paprastasis kmynas yra dvimetis žolinis augalas. Šaknis statmena, mėsinga, mažai šakota. Stiebas stačias, plikas, briaunotas, šakotas. Lapai pliki pražanginiai, plunksniški, apatiniai ilgais kotais, viršutiniai – bekočiai. Žydi gegužės-birželio mėn. baltais arba rausvais žiedeliais, susitelkusiais sudėtiniais skėčiais. Vaisiai sunoksta liepos-rugpjūčio mėn. Jie yra savito deginamo prieskonio ir kvapo, kurį suteikia…

Skaityti daugiau →

Vaistiniai augalai

Kartusis kietis (pelynas)

Artemisia absinthium L. (Graižažiedžių šeima) Daugiametis žolinis augalas, iš dalies sumedėjusiais stiebais, -labai šakotomis viršūnėmis. Apaugęs trumpais, tankiais plaukeliais. Apatiniai stiebo lapai ilgakočiai, plunksniškai suskaidyti. Viduriniai lapai trumpesniais kotais, o viršutiniai yra bekočiai, siaurai lancetiški. Viršutinės lapų pusės pilkai žalios, o apatinės pilkšvos. Žiedai smulkūs, geltoni, susitelkę kekėmis, kurios savo ruožtu sudaro šluoteles. Žydi liepos-rugsėjo…

Skaityti daugiau →

Vaistiniai augalai

Paprastoji kiaulpienė

Taraxacum officinale L. (Graižažiedžių šeima) Daugiametis žolinis augalas, turintis storą, ilgą sultingą šviesiai rudą šaknį. Lapai skroteliniai, giliai dantytais pakraščiais, siaurėjantys pamato link, švelniai plaukuoti. Žiedstiebiai tuščiaviduriai, be lapų. Graižai stambūs. Žydi balandžio-gegužės mėnesiais geltonais, savito kvapo žiedais. Augalas turtingas pieno sulčių. Paprastoji kiaulpienė auga retuose lapuočių miškuose, dirvonuose, ganyklose, pievose, pakelėse, kiemuose, daržuose. Vaistinei…

Skaityti daugiau →

Vaistiniai augalai

Paprastoji jonažolė

Hypericum perforatum L. (Jonažolinių šeima) Jonažolė – daugiametis žolinis augalas plonu, šakotu, dvibriauniu šakniastiebiu. Lapai priešiniai, bekočiai, lygiakraščiai, pailgai kiaušiniški, turintys liaukelių. Augalas mezga daug žiedų, kurie susitelkę šakelių viršūnėse ir žydi birželio-rugsėjo mėn. aukso spalvos žiedais. Lietuvoje auga sausuose miškuose, pievose, šlaituose, krūmuose, pagrioviuose ir 1.1. Jonažolę pas mus galima auginti soduose, daržuose, plantacijose.…

Skaityti daugiau →

Vaistiniai augalai

Raudonoji gudobelė

Crataegus sanguinea Pall. (Erškėtinių šeima) Šios šeimos augalai yra daugiamečiai, dažniausiai tai būna dygliuoti krūmai ar nedideli medžiai. Lapai pražanginiai, atvirkščiai kiaušiniški, stambiai dantytais kraštais, trumpakočiai, iš abiejų pusių apaugę plaukeliais. Žiedai baltos ar rausvos spalvos. Vaisiai – raudoni kaulavaisiai su 3-4 sėklomis. Vaistinei žaliavai žiedai renkami pradėję žydėti giedrą dieną. Džiovinami pavėsyje ar gerai…

Skaityti daugiau →

Vaistiniai augalai

Plačialapis gyslotis

Plantago major L. (Gyslotinių šeima) Daugiametis žolinis augalas. Jo šaknys trumpos, kuokštinės, baltos. Lapai lygiakraščiai, kiaušiniški ar elipsės formos, apatinė dalis ryškiai gyslota. Žiedynas – cilindrinė varpa. Augalas žydi nuo gegužės mėn. iki rudens. Plačialapis gyslotis auga pakelėse, pievose, miškuose, daržuose, pagrioviuose. Lietuvoje tai dažnas ir visiems žinomas augalas. Medicinoje vartojami plačialapio gysločio lapai ir…

Skaityti daugiau →

Vaistiniai augalai

Didžioji dilgėlė

Urtica dioica L. (Dilgėlių šeima) Sniegui nutirpus, saulei pašildžius žemę, dilgėlė greit atbunda ir daigina pirmus ūglius Tai daugiametis žolinis augalas, turintis statų, briaunotą, plaukeliais apaugusį stiebą. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, dantyti, smailėjančiomis viršūnėmis, apaugę plaukeliais, kuriuose yra skruzdžių rūgšties. Plaukeliai, prisilietę prie odos, lūžta, rūgštis dirgina audinius, todėl jaučiamas skausmas. Žiedai vienalyčiai, žali, susitelkę…

Skaityti daugiau →

Vaistiniai augalai

Paprastasis čiobrelis

Thymus serpyllum L. (Notrelinių šeima) Paprastasis čiobrelis yra daugiametis puskrūmis. Stiebas plonas, gulsčias, visas plaukuotas, sumedėjęs. Lapai priešiniai, lancetiški, pamatais siaurėjantys į lapkotį, blakstienotais kraštais. Žiedai susitelkę menturiais, jų vainikėlis yra šviesiai purpurinis. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai beveik apskriti, tamsiai rudi. Lietuvoje čiobreliai auga pūdymuose, sausuose pušynuose, žvyrduobėse, pakelėse, smėlėtose vietose, tačiau galima juos auginti…

Skaityti daugiau →

Vaistiniai augalai

Plaukuotasis beržas

Betula pubescens Ehrh. (Beržinių šeima) Tai daugiametis, labai paplitęs, nesvyrančiomis šakomis medis. Lapai apvaliu pamatu, plaukuota apatine puse. Medis žydi anksti pavasarį. Žiedai susitelkę žirginiais. Plaukuotasis beržas mėgsta augti drėgnesnėse pievose, miškuose. Vaistinei žaliavai renkami neišsiskleidę beržo pumpurai anksti pavasarį, o lapai – žydint. Tinka ir karpotasis beržas. Šakutės nupjaunamos, surišamos į šluoteles ir džiovinamos…

Skaityti daugiau →