Category: Vaistiniai augalai

Raudonoji gudobelė

Crataegus sanguinea Pall. (Erškėtinių šeima) Šios šeimos augalai yra daugiamečiai, dažniausiai tai būna dygliuoti krūmai ar nedideli medžiai. Lapai pražanginiai, atvirkščiai kiaušiniški, stambiai dantytais kraštais, trumpakočiai, iš abiejų pusių apaugę plaukeliais. Žiedai baltos ar rausvos spalvos. Vaisiai – raudoni kaulavaisiai su 3-4 sėklomis. Vaistinei žaliavai žiedai renkami pradėję žydėti giedrą dieną. Džiovinami pavėsyje ar gerai…

Plačialapis gyslotis

Plantago major L. (Gyslotinių šeima) Daugiametis žolinis augalas. Jo šaknys trumpos, kuokštinės, baltos. Lapai lygiakraščiai, kiaušiniški ar elipsės formos, apatinė dalis ryškiai gyslota. Žiedynas – cilindrinė varpa. Augalas žydi nuo gegužės mėn. iki rudens. Plačialapis gyslotis auga pakelėse, pievose, miškuose, daržuose, pagrioviuose. Lietuvoje tai dažnas ir visiems žinomas augalas. Medicinoje vartojami plačialapio gysločio lapai ir…

Didžioji dilgėlė

Urtica dioica L. (Dilgėlių šeima) Sniegui nutirpus, saulei pašildžius žemę, dilgėlė greit atbunda ir daigina pirmus ūglius Tai daugiametis žolinis augalas, turintis statų, briaunotą, plaukeliais apaugusį stiebą. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, dantyti, smailėjančiomis viršūnėmis, apaugę plaukeliais, kuriuose yra skruzdžių rūgšties. Plaukeliai, prisilietę prie odos, lūžta, rūgštis dirgina audinius, todėl jaučiamas skausmas. Žiedai vienalyčiai, žali, susitelkę…

Paprastasis čiobrelis

Thymus serpyllum L. (Notrelinių šeima) Paprastasis čiobrelis yra daugiametis puskrūmis. Stiebas plonas, gulsčias, visas plaukuotas, sumedėjęs. Lapai priešiniai, lancetiški, pamatais siaurėjantys į lapkotį, blakstienotais kraštais. Žiedai susitelkę menturiais, jų vainikėlis yra šviesiai purpurinis. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai beveik apskriti, tamsiai rudi. Lietuvoje čiobreliai auga pūdymuose, sausuose pušynuose, žvyrduobėse, pakelėse, smėlėtose vietose, tačiau galima juos auginti…

Plaukuotasis beržas

Betula pubescens Ehrh. (Beržinių šeima) Tai daugiametis, labai paplitęs, nesvyrančiomis šakomis medis. Lapai apvaliu pamatu, plaukuota apatine puse. Medis žydi anksti pavasarį. Žiedai susitelkę žirginiais. Plaukuotasis beržas mėgsta augti drėgnesnėse pievose, miškuose. Vaistinei žaliavai renkami neišsiskleidę beržo pumpurai anksti pavasarį, o lapai – žydint. Tinka ir karpotasis beržas. Šakutės nupjaunamos, surišamos į šluoteles ir džiovinamos…

Avietės kaip dietinis maistas

Rubus idaeus L. (Erškėtinių šeima) Aviečių stiebai statūs, apvalūs, dygliuoti, lapai trilypiai, plunksniški, nelygiai dantyti, apatinė jų dalis pilka, viršutinė žalia. Avietės žydi gegužės-birželio mėn. baltais smulkiais žiedais, susitelkusiais į žiedynus. Sudėtiniai šviesiai raudonos spalvos vaisiai (uogos) prinoksta liepos-rugpjūčio mėn. Lietuvoje avietės auga lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, taip pat pamiškėse, kirtimuose, krūmuose, drėgnose vietose.…

Medėjantis alavijas (Alijošius)

Alos arborescens Mill. (Lelijinių šeima) Tai visad žaliuojantis vaistinis augalas. Jis turi išsišakojantį stiebą, pražanginius mėsingus, dygliuotus lapus. Lapo viduje – gleivinga masė, kurioje kaupiasi drėgmės atsargos. Oranžinės ar geltonos spalvos žiedai telkiasi kekėmis. Alijošius žinomas daugiau kaip 3000 metų prieš mūsų erą. Kilęs iš Rytų ir Pietų Afrikos. Lietuvoje alavijas paplitęs kaip kambarinis augalas.…