Actinidia arguta
Botaninis aprašymas:
Daugiametis dvinamis vijoklinis augalas. Užauga iki 7m aukščio(stiebas tėvynėje užauga iki 25m aukščio ir 10-15cm skersmens). Žievė ruda, miltuota. Lapai ovališkai kiaušiniški, kiaušiniški arba elipsiški, 6-13cm ilgio ir 5-10cm pločio, smaili, smulkiai dantyti, viršutinėje pusėje tamsiai žali, blizgantys, apatinėje šviesesni, prie gyslų pūkuoti. Prieš žydėjimą daugumos lapų viršūnės pabąla, o sirpstant uogoms- parausta. Žiedai vienalyčiai, žalsvi, kvapūs, 1-2cm skersmens. Žydi birželio-liepos mėnesiais. Vaisiai- 2-3cm ilgio, 1-1,5cm skersmens žalsvos saldžios su išilginiais ruoželiais uogos, turinčios daug sėklų. Uogos prisirpsta liepos pabaigoje ne vienu metu. Sėklos tamsiai rudos. Maistinis, dekoratyvinis, vaistinis, vitaminingas augalas.
Paplitimas:
Savaime auga Rusijoje, Tolimuosiuose Rytuose, Sachaline, Japonijoje, Korėjoje, Mandžiūrijoje. Plačialapių ir mišriuose miškuose. Auginami dviejų rūšių augalai: smailialapė aktinidija(Actinidia arguta) ir margalapė aktinidija(Actinidia kolomikla). Auginama parkuose, soduose, mėgėjų sodybose.
Auginimas:
Aktinidijos dauginamos sėklomis, auginiais ir atlankomis. Iš sėklų išauginti krūmai pradeda derėti ketvirtaisiais arba penktaisiais metais. Aktinidijos auga bet kokios mechaninės sudėties, normalaus drėgnumo, pakankamai derlingoje, purioje, nepiktžolėtoje, vandeniui ir orui laidžioje, neutralios arba silpnai rūgščios reakcijos dirvoje. Netinka lengvos, greitai džiūstančios smėlio, taip pat sunkios molio dirvos. Margalapės aktinidijos sodinamos 1,5-2m, smailialapės- 2-2,5m atstumais į 60cm gylio ir 80cm pločio duobes. Aktinidijos- dvinamiai augalai ir 4-5 moteriškiems augalams sodinamas vienas vyriškas krūmas, kuris gali augti iki 20m nuotoliu. Aktinidijos sodinamos pavasarį arba rudenį. Pasodinus gausiai palaistomą. Iš krūmo surenkama 3-4kg uogų. Aktinidijos atsparios šalčiams. Graikiškai actis- spindulys; žiedo piestelės purka spinduliškai išsiskleidusi.
* * *
Vaistinė žaliava- aktinidijų vaisiai. Jie pradedami rinkti rugpjūčio pirmoje pusėje ir per kelis kartus renkami iki rugsėjo pradžios; smailialapių- rugsėjo mėnesiais. Aktinidijų uogos renkamos bebaigiančios nokti, kol dar nebyra nuo lianų. Jos baigia nokti pabertos ant paklotės plonu sluoksniu vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje. Vartojamos šviežios, kai kada uogos džiovinamos. Iš pradžių jos apvytinamos, po to džiovinamos ne aukštesnėje kaip 60°C temperatūroje. Džiovintos aktinidijos yra razinų skonio. Margalapių aktinidijų uogose nustatyta 0,64-1,11% vitamino C, smailialapių- iki 0,12%, jose yra sacharidų(4,2-10%), organinių rūgščių(iki 2,5%), raugų, pektinų, flavonoidų bei karotinoidų.
Vartojimas medicinoje
Aktinidijų uogos vartojamos kaip vitamininė priemonė- profilaktiškai ir gydant avitaminozes, skrandžio ir žarnyno ligas, kokliušą, dantų ėduonį, sutrikus medžiagų apykaitai.
Liaudies medicinoje
Uogos vartojamos kraujavimui stabdyti, nuo skorbuto, tuberkuliozės. Kartais vartojamos nuo dantų karieso.
Vaistas nuo skorbuto
❖ Su cukrumi trintos uogos. Nunokusias uogas pertrinti per sietą, sumaišyti su cukrumi 1:1,5, sudėti į stiklinius indus, uždengti. Laikyti vėsioje vietoje. Tokioje uogienėje, ilgą laiką išlieka beveik visas vitamino C kiekis.
Kaip vitaminų šaltinis vartojami, džiovinti vaisiai
❖ Uogas per kelis kartus išdžiovinti 60°C temperatūroje, suberti į popierinius arba audinio maišelius ir laikyti sausoje, vėsioje, vėdinamoje patalpoje.
Maistui
Vertingiausios šviežios aktinidijų uogos, tačiau jas galima ir džiovinti. Valgomos šviežios arba perdirbtos. Iš aktinidijų uogų gaminamos sultys, drebučiai, kompotai, uogienės, sirupai. Iš jų raugiamas vynas.
Sultys
❖ Surinktas uogas parai palikti vėsioje vieloje, po to išspaustas sultis pašildyti iki 80°C temperatūros, išpilstyti į stiklinius indus, sandariai uždaryti.
Kompotas
❖ 2/3 stiklainio pripildyti uogų, užpilti verdančiu sirupu ir pasterizuoti 80°C temperatūroje(litrinį stiklainį 15min). Kilogramui uogų imti 300-400g cukraus ir litrą vandens.