Paprastasis apinys

Humulus lupulus

Botaninis aprašymas:
Daugiametis dvinamis vijoklinis iki 6 metrų aukščio žolinis augalas. Šakniagumbis mėsingas su ilgais šakniastiebiais. Stiebas šešiabriaunis, žalias
arba rausvas, šiurkštus, apaugęs aštriais kabliukų pavidalo dygliukais; tuščiaviduris, vyniojasi tik iš kairės į dešinę pusę, žiemą sunyksta. Lapai
priešiniai, 8-15cm ilgio ir tokio pat pločio, su 3-5 skiautėmis, širdišku pamatu, dantyti, su prielapiais; viršutiniai lapai mažesni, dažnai sveiki. Lapkočiai iki 14cm ilgio. Kuokeliniai(vyriškieji) žiedai pažastiniuose arba viršūniniuose šluoteliniuose žiedynuose, maži, žaliai balsvi arba gelsvai žali. Piesteliniai(moteriškieji) žiedai kankorėžio pavidalo trumpakotėse varpose.
Vaisiams bręstant žiedynai virsta spurgais. Žydi birželio-rugpjūčio, spurgai sunoksta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Vaisius- rudas vienasėklis iki 3mm ilgio riešutėlis. Dauginasi šaknų atžalomis ir sėklomis. Aromatinis, dažinis, dekoratyvinis, prieskoninis, techninis, vaistinis augalas.

Paplitimas:
Rusijos europinė dalis, Krymas, Kaukazas, Vakarų Sibiras, Vidurio Azija, Vidurio ir Pietų Europa, Šiaurės Amerika, Balkanų pusiasalis, Rytų Mongolija. Lietuvoje auga miškuose, prie upių, ežerų pakrančių tankmėje, griovių šlaituose. Mėgsta derlingą dirvožemį. Paplitęs visoje respublikoje. Dažnas. Kultūrinių apynių veislės auginamos soduose, daržuose ir specialiuose ūkiuose.

Auginimas:
Kultūriniai apyniai dauginami vegetatyviškai(auginiais). Augalų požeminė dalis yra ilgaamžė, vienoje vietoje gali augti 50 ir daugiau metų, o antžeminė kasmet sunyksta. Apyniams auginti parenkama saulėta, nuo vėjų apsaugota, su giliu podirvio vandeniu, silpnai rūgščios arba neutralios reakcijos priemolio arba priesmėlio dirva. Prieš sodinant apynius į pastovią auginimo vietą, dirva gausiai tręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Apyniams vyniotis įrengiamos atramos(špaleriai). Auginiai arba jauni kereliai sodinami anksti pavasarį 2,5×1,5m atstumais, iškasamos 60x60cm gylio ir skersmens duobės. Kai augalai užauga iki 50cm aukščio, pririšami prie atramų. Apyniai pradeda derėti antraisiais auginimo metais.
* * *
Vaistinė žaliava- apynių spurgai. Vaistinei žaliavai renkami subrendę apynių spurgai su koteliais rugpjūčio pabaigoje. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje ne aukštesnėje kaip 45°C temperatūroje. Išdžiuvę esti žalsvai gelsvi, stipraus kvapo, kartaus skonio. Iš 10kg šviežių spurgų gaunama 2,5-2,6kg orasausių. Vaistinė žaliava laikoma dvejus metus. Apynių spurguose yra 16-20% dervų, 0,3-1,0% eterinio aliejaus, rauginių medžiagų,
flavonoidų(rutino, izokvercitrino ir kitų), alkaloido humulino, antocianinų(0,3%), sakų, organinių rūgščių: skruzdžių, riebalų, askorbo, valerijono; vitaminų C, B1, B2, PP, dažinių ir fitoncidinių bei hormoninių medžiagų.

Vartojimas medicinoje
Apynių spurgai jau VIIIa buvo žinomi ir vartojami nuo nemigos, kaip nervų raminamoji, virškinimą gerinanti, šlapimo išsiskyrimą skatinanti, skausmus ir traukulius slopinanti priemonė. Apynio preparatai raminamai veikia centrinę nervų sistemą, žadina apetitą; gydo gastritą, šlapimo pūslės ir inkstų uždegimus, tulžies pūslės ir kepenų ligas, lėtinį viduriavimą, valo kraują, slopina skausmą. Gydant nervinius negalavimus ir nemigą apyniai vartojami kartu su vaistiniais valerijonais; o nervinio pobūdžio skrandžio sutrikimus- su karminatyviniais vaistais. Apynių spurgai yra kombinuotųjų raminamųjų preparatų sudedamoji dalis. Įrodytos apynių spurgų baktericidinės, fungicidinės savybės, estrogeninis aktyvumas. Šiuo metu spurgai kaip vaistinė žaliava pripažinta Prancūzijoje, Čilėje, JAV, Argentinoje, Rumunijoje, Suomijoje, Italijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Šveicarijoje.

Liaudies medicinoje
Liaudies medicinoje spurgų vandens antpilo arba miltelių buvo duodama apetitui sužadinti ir virškinimui gerinti; nusilpusiems po sunkių lėtinių ligų ir neturintiems apetito ligoniams. Apynių spurgus kišdavo į pagalves, kad nekankintų nemiga. Spurgų miltelius sumaišius su nesūdytais taukais, gydomos sumušimo vietos, skausmingos votys. Apynių spurgų nuoviras stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas. Jų ekstrakto dedama į kremus, losjonus, šampūnus, muilą. Losjonai vartojami veido odai tonizuoti.
– Bulgarų liaudies medicina rekomenduoja nakčiai po galva padėti apynių spurgų prikimštą pagalvėlę kaip miegą gerinančią priemonę.

Gerina virškinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą
❖ Apynių spurgų užpilą ruošti taip: šaukštą susmulkintų paprastųjų apynių spurgų užpilti stikline verdančio vandens, ataušinti, perkošti ir gerti prieš valgį po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Nuo nemigos
❖ Šaukštą susmulkintų paprastųjų apynių spurgų užplikyti 200ml(stikline) verdančio vandens, 5-10min pašildyti ant silpnos ugnies, po 20min nukošti. Visą užpilą išgerti vakare. Tai senas liaudies medicinos mėgstamas raminamasis, migdomasis apynių spurgų užpilas.

Sergant radikulitu
❖ Paprastųjų apynių spurgus reikia sudrėkinti ir gerai pašutinti. Po to nuspausti, kad nevarvėtų, sudėti į drobinį maišelį ir kiek galima karštesnį uždėti ant skaudamos vietos, uždengti neperšlampama medžiaga ir šiltai apkloti. Laikyti 1val, po to nuimti ir skaudamą vielą aprišti vilnoniu audeklu.

Plaukams stiprinti, pleiskanoms naikinti
❖ Šaukštą susmulkintų paprastųjų apynių spurgų užpilti stikline verdančio vandens, pavirti 30min. Kai atvės, įtrinti plaukų šaknis.

Maistui
Nuo seniausių laikų apynių spurgai vartojami kaip prieskonis alaus gamyboje. Jie suteikia alui aitriai kartų skonį ir stiprumą, turi bakteriostatinių ir antiseptinių savybių.
– Kai kurios šeimininkės apynių spurgų deda į duonos girą.
– Suomijoje nurodoma, kad jauni apynių ūgliai pavasarį vartojami maistui.
❖ Pavasarį, kai apynys pradeda leisti atžalas, jas nupjauti, apvirti sūriame vandenyje, paskui patroškinti su riebalais(alyva), pienu ir miltais.

Kitos panaudojimo sritys
– Iš stiebų pluošto audžiama medžiaga maišams, sukamos virvės, gaminamas popierius.
– Iš žiedų gaminami dažai audeklams.
– Apynių spurgai naudojami parfumerijoje.
– Apynių spurgai vartojami veterinarijoje.
– Apyniai yra dekoratyvūs augalai ir puikiai tinka ūkiniams pastatams, pavėsinėms, tvoroms vertikaliai apželdinti.

Apynių arbatų perdozavimas gali sukelti blogumą, pykinimą, skrandžio ir galvos skausmus, silpnumą. Prieš pradedant gydytis apynių preparatais rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.