Lactarius rufus
Vaisiakūniai vidutinio didumo, rečiau dideli. Labiausiai paplitęs Lietuvoje piengrybis. Kepurėlė 5—7(10) cm skersmens, jauna apvaliai iškili, senesnė paplokščia, įdubusi, visada su gūbreliu, kieta, trapi, raudonai ruda, oranžiškai ruda, ruda, kaštoninės spalvos. Lakšteliai iš pradžių gelsvi, vėliau rusvai rudos spalvos, priaugtiniai. Pieniškos sultys baltos, spalvos nekeičia, karčios. Kotas 5—9 cm ilgio, 0,5—2 cm storio, kietas, trapus, jaunas balsvas, vėliau kepurėlės spalvos. Trama balta, senesnių grybų rusva, stangri, kartaus skonio. Sporos spygliuotos, 8—9 x 6—7 u m.
Auga (birželio) rugpjūčio—spalio mėn. įvairiuose miškuose. Tinka sūdyti. IV kategorijos. Prieš sūdant pamirkius pusdienį ir daugiau, galima vartoti šviežią. Į šį grybą labai panašus kamparinis piengrybis (Lactarius camphoratus (Fr.)), ryškiai besiskiriantis nekarčiomis, pieniškomis sultimis ir stipriu kamparo kvapu. Rudąjį piengrybį prieš sūdant patartina parą pamirkyti, pakeičiant vandenį bent du kartus. Paruošų organizacijos turėtų pasirūpinti jo racionaliu panaudojimu.