Paprastasis varputis (Elytrigia repens L.)

Žiedai neišvaizdūs, po kelis susitelkę iš šonų suplotose varputėse. Jos bekotės, prie žiedyno ašies šliejasi plačiuoju šonu, tuo ir skiriasi nuo panašaus svidrės žiedyno, kur varputės prie ašies glaudžiasi siauruoju šonu, sudaro dvišalę varpą. Žydi birželio—liepos mėn., pavieniai augalai ir vėliau.
Stiebas bambliuotas, jo aukštis priklauso nuo augimvietės — sausoje vietoje apie 0,5 m, derlingoje ir drėgnesnėje dirvoje iki 1 m ir aukštesnis. Lapai linijiški, iki 1 cm pločio, jauni susisukę, išilgai vidurinės gyslos apaugę šereliais, o kartais ir plaukeliais per visą lakštą. Lapo liežuvėlis labai trumpas, užtat ryškios auselės, kurių daugelis kitų varpinių žolių visai neturi. Daugiametis augalas. Intensyviai augantis šakniastiebis su daugeliu pumpurų, iš kurių kalasi nauji stiebai.
Auga laukuose, daržuose, pievose (ypač užliejamose) ir ganyklose. Į dirbamą žemę varputis patenka iš natūralių bendrijų.
Varputis pavasarį anksti atželia ir sparčiai auga. Tai naudinga pašarinė žolė, noriai ėdama galvijų. Tačiau dirbamuose laukuose labai nustelbia auginamas kultūras. Kovai su juo sukurta ištisa agrotechnikos sistema. Smėlėtuose upių krantuose augalas naudingas, nes išsiraizgiusiais šakniastiebiais gerai sutvirtina birų dirvožemį. Šakniastiebiai turi gydomųjų medžiagų. Grūdai maistingesni už avižas.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *