Daug ankščiau, nei žmogaus atsiradimas ir įsikišimas į žemės gyvenimą, motina gamta jau buvo išradusi neįprastų ir itin keistų organizmų. Tiek augalų, tiek gyvūnų karalystės nėra visiškai ištirtos ir mokslininkai teigia, jog dar maždaug dvigubai tiek rūšių, nei yra žinoma žmogui, egzistuoja pasaulyje. Kad ir atogražų miškai bei džiunglės- šiose vietovėse yra itin didžiulė įvairiausių vabalėlių bei augalėlių įvairovė. Vieni iš jų yra prisitaikę gyventi žemėje, kiti- ant dirvos paviršiaus, treti- medžiuose…
Šiame straipsnyje apibūdinsime keletą neįprastų augalų, kurie itin išsiskiria nuo kasdien matomų augalų.
Pirmasis yra Rafflesia arnoldii. Šis augalas yra rastas tyrinėjant Sumatros ir Borneo atogražų miškus. Laikomas didžiausia pasaulio individualiai (nepriklausomai nuo kitų augalų) funkcionuojančia gėle. Ji gali pasiekti trijų pėdų skersmenį bei sverti net iki dvidešimt keturių svarų. Tai parazitinis augalas, kuris priauga prie kitų organizmų ir iš jų siurbia reikalingas organines bei maisto medžiagas ir vandenį. Taip pat nuo šio augalo sklinda bjaurus pūvančios mėsos kvapas. Juo augalo žiedai pritraukia vabzdžius apdulkintojus. Jis yra sunkiai surandamas ir itin sudėtingai besiadaptuojantis. Žydėjimo trukmė trunka tik keletą dienų. Dėl šių dviejų priežasčių gėlių muziejai ir parkai per daug nesistengia įsigyti šio augalo. Jį sunku prižiūrėti ir jis neduoda jokios naudos (išskyrus tai, jog išsiskiria iš kitų).
Antrasis augalas, apie kurį kalbėsime yra pavadinimu Titan Arum. Tai dar vienas augalas, nuo kurio sklinda itin nemalonus kvapas. Yra randamas Indonezijoje. Vietiniai šį augalėlį vadina lavonine gėle, nes nuo jos sklinda pūvančios bei gendančios mėsos dvokas. Tačiau ji išsiskiria ne tiek kvapu, kiek savo gigantišku dydžiu. Perimetras gali siekti dešimt metrų, aukštis- nuo septynių iki dvylikos pėdų. Ką jau kalbėti apie svorį… Vidutiniškas augalo svoris yra šimtas septyniasdešimt svarų. Priešinai nei pirmoji gėlė, ji nėra individuali. Šią sudaro daug mežesnių dėlių grupelių.
Ir trečiasis augalas- Lithops. Dažniausiai aptinkamas karšto klimato, drėgnuose regionuose, keliaujant į pietinę Afrikos pusę. Bandant iš graikų kalbos išversti augalo pavadinimą gautusi dviejų žodžių junginys- akmuo ir gėlė. Pažvelgę į paveikslėlį sutiksime, jog savo išvaizda ji nėra panaši į augala. Labiau į nedidelę akmenėlių krūvelę. Vietų, kuriose auga šie augalėliai, juos vadina gyvaisiais akmenimis. Kaip manote, kas padaro šiuos augalus tokiais įpatingais? Niekas kitas kaip įdomus lapelių nusispalvinimas. Jie ne tokie, kaip įprastų augalų (ne žalios spalvos). Pasidomėję galite pamatyti, jog dažniausiai vyrauja įvairūs rudos bei pilkos spalvos atspalviai. Taip pat minėtosios spalvos yra išmargintos kreminio bei raudono atspalvio linijomis. Kadangi šis augalėlis yra itin mažutis, dažniausiai lieka nepastebėtas. Visai nenuostabu, jog didesnių augalų lapai užstoja mažučius prie žemės it akmenėlius prisitvirtinusius augalus. Jie yra priskiriami gėlėms. Žiedų spalvos dažniausiai geltonos ir baltos. Jei kyla klausimas ar galėtumėte šias gėles išsiauginti savo namuose- atsakymas yra taip. Tačiau galite susidurti su sunkumais ieškodami daigelių arba sėklų. Jos nėra itin paplitusios, tad ir sėklų mažai kur yra. Tačiau norint- viskas įmanoma. Suradę sėklų turėtumėte sukurti tokią terpę, iš kurios jos yra kilusios. Svarbu, kad gėlės gautų daug šviesos, drėgmės ir šilumos. Nepaisant šių sąlygų, vargu ar pavyks jas išauginti.
Straipsnis verstas iš anglų kalbos.