Vieną pavasario popietę botanikos kurso studentas atnešė plūduriuojančios žalios masės mėginį, kurį rado netoliese esančiame vandens telkinyje, savo dėstytojui į biologijos laboratoriją. Tiek studentas, tiek profesorius mikroskopais tyrinėjo atneštąjį mėginį. Galiausiai mokytojas pastebėjo nediduką žalią taškelį, kuris buvo pasislėpęs tarp didžiosios dumblio dalies. Tuomet vyresnysis pradėjo mąstyti ar tai gali būti jau dešimtmečius ieškomas wolffia augalėlis. Praėjus kelioms tos tos dienos valandėlėms tyrinėtojai aptiko dar daugiau žaliųjų taškelių. Praėjus dar porai norą ir susidomėjimą keliančių valandų, du biologai į pagalbą pasitelkė knygas ir juose rasta informacija apie vandens augalus galėjo įrodyti, jog būtent tie mažučiai žali taškeliai yra taip ilgai ieškotasis mažiausias žydintis pasaulio augalas.
Kiek vėlėliau tyrinėtojai pasidalino savo nauja žinia ir su kitais mokslininkais. Prie jų atradimo įrodymo prisidėjo ir studentas iš San Diego, kuris panašių augalėlių rado ir miesto upėje. Profesorius Amstrongas pripažino, jog tai tikrai stulbinantis ir visai netikėtas atradimas žinių apie augalų karalystę plėtime.
Dumblių šeimoje galime aptikti maždaug trisdešimt aštuonias rūšis augalų, kurie žydi vos vieną minutę. Jie dažniausiai ramiai sau plūduriuoja tvenkinių, pelkių ar ramių užlių bei upelių paviršiuose. Šie augalėliai yra paplitę didžiojoje pasaulio dalyje. Ypač didele įvairovė jų ten, kur sąlygos labai palankios jų dauginimuisi. Tai būtų šiltų temperatūrų bei tropikų regionuose. Kitaip šias augalų rūšis galime pavadinti įpatingai sumažintais įprastais žydinčiai augalais, kurie dėl prisitaikymo yra netekę lapų bei stiebų. Karalystė yra pasidalinusi į penkias gentis, į kurias skirstoma atsižvelgiant į šaknų bei kitų organų išsivystimo lygį. Kai kurie botanikai bei biologai juos vadina lapuočiais, tačiau šis terminas nėra tinkamas wolffia rūšies augalams, nes jų kūnas nėra giminingas nei lapuočiams, nei grybams.
Keletas iš šios šeimos augalų veislių būtų Lemna, Spirodela, Landoltia ir Wollfiela. Pažvelgus plika akimi šie mažyčiai žydintieji augalai atrodytų visiškai identiški, tačiau iš ties jie tokie nėra. Pavyzdžiui vienintelė Lemna turi tik vieną šaknį. Kitų veislių šaknų skaičius yra kintantis, nuo dviejų iki dešimties. Kartais pasitaiko net dvyliką šaknų turintys augalėliai. Lyginant jų aukštį ar ilgį skirtumų taip pat nebus sunku rasti. Kuomet Landoltia tėra vos trijų- šešių milimetrų ilgio, Spirodela rūšis siekia net dešimt milimetrų.
Norint pamatyti minėtuosius augalus, reikėtų nueiti vidurvasarį prie mažo vandens telkinuko ir pasisemti paviršiuje plūduriuojančių žalio sluoksnio kruopelyčių. Kadangi namuose vargu ar turėsite mikroskopą, reikėtų pasidomėti, kur galite j rasti (tai galėtų būti mokykla, jei esate moksleivis, arba universiteto labaratorija, jei esate studentas). Mėginėlį padėję reikiamoje vietoje ir sureguliavę apšvietimą bei mąstelį turėtumėte išvysti kažką panašaus, kaip ir pateiktieji paveikslėliai. Tačiau mėginį rinkitės itin atidžiai, nes gali būti taip, jog pasirinkstie ne patį mažiausią pasaulio žydinti augalėlį, o tiesiog įprastą mūsų pelkių ar kūdrų dumblį.
Kuo labiau gilinamės ir domimės pasaulio įvairove, tuo geriau suprantame, kas aplink mus dedasi, bei vis nuostabiau jaučiamės supančioje aplinkoje. Tad turėdami galimybę būtinai patirynėkite ne vien mažiausius, bet ir kasdien sutinkamus augalus.
Straipsnis verstas iš anglų kalbos.