Netaisyklingi, kvapūs žiedai purios galvutės pavidalo kekėse. Žiedkočiai plaukuoti, su pažiedėmis. Taurelė suaugtinė, varpiška, plaukuota. Vainiklapiai ryškiai geltoni, kaip ir visų ankštinių, įvairaus pavidalo: burė su atsilošusiu lakšteliu, laivelis ir irklai. Žiedams peržydėjus, vainikėlis tuoj nukrinta (kai kurių ankštinių jis išlieka prie vaisių); 9 kuokeliai koteliais tarpusavyje suaugę, 1 atsiskyręs. Vaisius — išlinkusi kaip pjautuvas ar beveik ratu susisukusi, žalia, vėliau juoda ankštis; joje 2—9 sėklos. Stiebas status arba kylantis, briaunotas. Lapai trilapiai lapeliai pailgi arba atvirkščiai kiaušiniški, pamatas susiaurėjęs, kraštai dantyti. Viduriniojo lapelio kotelis ilgesnis negu šoninių. Prielapiai kiaušiniškai lancetiški, iki viduric priaugę prie lapkočio, ties pagrindu su 1—2 danteliais. Daugiametis augalas. Šaknys ilgos, šakotos, išleidžia atžalas. Žydi iki rugsėjo mėn. pabaigos.
Auga sausose pievose, šlaituose, pakelėse, pagrioviuose sausuose kalkinguose dirvožemiuose. Paplitusi beveik visuose respublikos rajonuose.
Žiedai išskiria daug nektaro, juos noriai lanko vabzdžiai Labai vertingas, geros cheminės sudėties pašarinis augalas atsparus šalčiui ir sausrai, taip pat grybelių sukeliamom; ligoms. Labai tinkamas auginti ardomuose šlaituose, kur trūksta drėgmės. Liucernos derlius gaunamas nelabai didelis, be to, ją sunku užauginti ir mechanizuotai nurinku sėklas, todėl kultūroje nelabai paplitusi.
