Baravykas paąžuolis

Boletus luridus

Vaisiakūniai stambūs, dideli, mėsingi. Kepurėlė 5 — 15(20) cm skersmens, jauna gaubta, vėliau beveik plokščia, matinė, po lietaus lipni, tamsiai ruda, pilkai ruda, geltonai ruda. Jauni vamzdeliai geltoni, senų grybų žalsvai geltoni, poros iš pradžių raudonos, vėliau rudai raudonos, paspaudus pamėlynuoja. Kotas 5—15 cm ilgio, 3—5 cm storio, į pagrindą storėjantis, oranžiškai raudonas, išmargintas rudai rausvų, juodai rausvų gijelių tinkleliu. Trama gelsva, geltona, prie koto pagrindo purpuriškai rausva, perlaužus mėlynuoja, po kurio laiko išblunka iki nešvariai geltonos spalvos, malonaus kvapo ir skonio. Sporos elipsiškai verpstiškos, 10— 16 x 5—7 u m.
Auga liepos—spalio mėn. ąžuolynuose, mišriuose miškuose, mėgsta kalkingą dirvą. III kategorijos, vartojamas šviežias, sūdytas. Šis grybas dar vadinamas žalbaravykiu. Kai kurių šalių mikologai šį grybą laiko šiek tiek nuodingu, todėl maistui ruošti reikia labai rūpestingai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.