Suillus bovinus Vaisiakūniai vidutinio stambumo, tamprūs. Kepurėlė 3—8(10) cm skersmens, paplokščia, lipni, gleivėta arba sausa, geltonai rusva, geltona, dažnai rožinio atspalvio. Vamzdeliai pilkai gelsvi, senų žalsvai rusvi, sunkiai nuo tramos atskiriami. Poros kampuotos, didelės. Kotas 2—8(10) cm ilgio, 1 — 2 cm storio, tamprus, elastiškas, kepurėlės spalvos. Trama gelsvai rusva, koto tamsesnė, spalvos nekeičia, malonaus…
Leccinum holopus Vaisiakūniai vidutinio didumo, retai dideli, mėsingi. Kepurėlė 3—7(10) cm skersmens, jauna iškili, kiek gleivėta, vėliau paplokščia, matinė, beveik sausa, pilkšva, gelsvai balta, melsvo ar žalsvo atspalvio. Vamzdeliai balti, pilki. Kotas 7 —12 cm ilgio, 1—2(3) cm storio, kepurėlės spalvos, su balsvais rusvais plaušeliais, žvynuotas, kartais prie pagrindo žalsvas, nusmailėjęs. Trama balta, perpjovus ar…
Leccinum scabrum Lietuvos miškuose labai paplitęs, gerai visų pažįstamas ir mėgstamas grybas. Vaisiakūniai dideli, stambūs. Auga vasarą ir rudenį įvairiuose miškuose su beržo priemaiša. Tai vertingas grybas, ypač turintis daug B grupės vitamino, net daugiau nei baravykas. Vienintelė neigiama savybė — smarkiai kirmijantis grybas. Maistui reikia vartoti tik jaunus ir sveikus grybus. Priklausomai nuo augimvietės…
Suillus granulatus Vaisiakūniai šiek tiek smulkesni negu baravyko kazlėko ir be rinkio. Auga tose pat vietose, tuo pačiu metu kaip ir baravykas kazlėkas. Sporos 8—11 x 3—4,5 u m. Geras valgomas grybas, vartojamas šviežias, sūdytas, marinuotas, džiovintas. II kategorijos. Paruošų organizacijos superka neribotais kiekiais. Šis kazlėkas, dar vadinamas šilagrybiu, daug retesnis nei minėtas baravykas kazlėkas.…
Suillus luteus Vaisiakūniai vidutinio didumo arba dideli. Kepurėlė 3—8(12) cm skersmens, jauna kūgio, varpelio pavidalo, vėliau paplokščia, gleivėta. Jaunų grybų vamzdeliai šviesiai geltoni, su balto skysčio lašeliais ir pridengti pilkai violetine plėvele, vėliau pilkai, violetiškai geltoni. Kotas 3—10 cm ilgio, 1 — 3 cm storio, vienodo storumo, su pilkai violetiniu, pilkai rusvu, gležnu rinkių. Trama…
Suillus variegatus Vaisiakūniai vidutinio didumo, dideli, stambūs, gelsvi, pilkai geltoni, geltonai rudi. Trama geltona, perlaužta ar perpjauta mėlynuoja. Sporos elipsiškai verpstiškos, 7—11 x 3—4 u m. Auga pavieniui, dažniausiai grupėmis, pušynuose, rugpjūčio—spalio mėn. Ypač paplitęs pietrytinėje Lietuvos dalyje. Jis dar vadinamas makavyku, sediku. Vartojamas maistui šviežias, marinuotas, džiovintas, sūdytas. III kategorijos, jame gausu Mg. Kad…
Boletus erythropus Vaisiakūniai gražūs, stambūs, mėsingi. Šis baravykas labai panašus į paąžuolį. Jo trama ryškiai geltona, perlaužus staigiai mėlynuoja, o koto paviršius ryškiai oranžiškai raudonai dėmėtas, be tinklelio (tai ypač netipinga paąžuoliui). Sporos verpstiškos, 12 — 18 x 5 — 6,5 u m. Auga liepos—rugsėjo mėn. mišriuose miškuose, ypač mėgsta kalkingus ąžuolynus. Retas grybas. Vartojamas…
Boletus luridus Vaisiakūniai stambūs, dideli, mėsingi. Kepurėlė 5 — 15(20) cm skersmens, jauna gaubta, vėliau beveik plokščia, matinė, po lietaus lipni, tamsiai ruda, pilkai ruda, geltonai ruda. Jauni vamzdeliai geltoni, senų grybų žalsvai geltoni, poros iš pradžių raudonos, vėliau rudai raudonos, paspaudus pamėlynuoja. Kotas 5—15 cm ilgio, 3—5 cm storio, į pagrindą storėjantis, oranžiškai raudonas,…
Xerocomus badius Vaisiakūniai vidutinio didumo, retai dideli. Kepurėle 5—8(10—12) cm skersmens, iš pradžių pusiau iškili, vėliau paplokščia, mėsinga, matinė, po lietaus gleivėta, rausvai ruda, juosvai ruda. Jaunų grybų vamzdeliai gelsvi, senų gelsvai žalsvi, net pilkai žalsvi. Poros apvalios, paspaudus mėlynuoja. Kotas 4—10 cm ilgio, 1 —1,5(2,5) cm storio, gelsvai rusvas, šviesiai rudas, be tinklelio. Trama…
Leccinum aurantiacum Grybautojų labai gerai pažįstamas ir mėgstamas grybas. Vaisiakūniai dideli, stambūs. Kepurėlė iki 30 cm skersmens, o kotas iki 20 cm ilgio ir 6 cm storio. Vaisiakūnio spalva labai priklauso nuo augimvietės, dirvožemio rūgštingumo, klimatinių sąlygų. Trama balta, kieta, paspaudus, perpjovus ar perlaužus keičia spalvą į pilkai melsvą, pilkai violetinę, rusvą, net juosva. Sporos…
