Category: Grybai

Rudakepuris baravykas

Xerocomus badius Vaisiakūniai vidutinio didumo, retai dideli. Kepurėle 5—8(10—12) cm skersmens, iš pradžių pusiau iškili, vėliau paplokščia, mėsinga, matinė, po lietaus gleivėta, rausvai ruda, juosvai ruda. Jaunų grybų vamzdeliai gelsvi, senų gelsvai žalsvi, net pilkai žalsvi. Poros apvalios, paspaudus mėlynuoja. Kotas 4—10 cm ilgio, 1 —1,5(2,5) cm storio, gelsvai rusvas, šviesiai rudas, be tinklelio. Trama…

Raudonviršis baravykas

Leccinum aurantiacum Grybautojų labai gerai pažįstamas ir mėgstamas grybas. Vaisiakūniai dideli, stambūs. Kepurėlė iki 30 cm skersmens, o kotas iki 20 cm ilgio ir 6 cm storio. Vaisiakūnio spalva labai priklauso nuo augimvietės, dirvožemio rūgštingumo, klimatinių sąlygų. Trama balta, kieta, paspaudus, perpjovus ar perlaužus keičia spalvą į pilkai melsvą, pilkai violetinę, rusvą, net juosva. Sporos…

Pušininis baravykas

Boletus pinicola Vitt. Vaisiakūniai mėsingi, dideli. Kepurėlė 5 —15(20—25) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių apvali, senesnių pusrutuliška, išsiplėtusi paplokščia, matinė, rusvai ruda, raudonai ruda, purpuriškai ruda, kartais violetinio atspalvio. Vaisiakūnių vamzdeliai iš pradžių pilkšvi, kreminės spalvos, vėliau žalsvi, iki 2 cm ilgio. Poros balsvos, pilkšvos, senų grybų rusvai gelsvos, kampuotos. Kotas 5 —10 cm ilgio, 3—5…

Tikrinis baravykas

Boletus edulis Bull.: Fr. Vienas geriausiai pažįstamų ir vertingiausių valgomu grybų Lietuvoje. Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Auga birželio—lapkričio mėn. įvairiuose miškuose po eglėmis, ąžuolais, beržais, pušimis. Priklausomai nuo augimvietės baravykai skiriasi forma, spalva ir dydžiu, dėl to išskiriamos jo formos, net rūšys. Grybingiausia, baravykingiausia pietrytinė Lietuvos dalis. Vartojamas daugiausia džiovintas, tinka marinuoti, sūdyti, šaldyti, sulčių gamybai.…

Paprastasis trimitėlis

Craterellus cornucopioides Fr. Vaisiakūniai vidutinio didumo, trimito pavidalo, giliai, iki pat koto pagrindo įdubę, 5 —12 cm aukščio, viršutinė dalis 3 —10 cm pločio, vidus tamsiai pilkai rudas, melsvai rudas, kartais net juodas, plaušuotas, žvynuotas, odiškas, pakraščiai užsilenkę žemyn, netaisyklingai banguoti. Himenoforas nelygiai raukšlėtas, klostėtas, kartais beveik lygus, pilkas, melsvai pilkas, kartais su baltomis apnašomis.…

Pilkoji voveraitė

Cantharellus cinereus Fr. Vaisiakūniai smulkūs, neryškiai diferencijuoti į kepurėlę ir kotą. Kepurėlė 2 — 5 cm skersmens, gilaus piltuvėlio formos, plona, skiautėta, plaušuota, žvynuota, nuo pilkos iki tamsiai pilkai ar juodai rudos spalvos. Himenoforas nelabai klostėtas, pilkas, melsvai pilkas, su neryškiomis skersinėmis gyslelėmis. Kotas 3—5(6) cm ilgio, 0,3—0,8 cm storio, tuščiaviduris, pilkas, pilkai rudas. Sporos…

Valgomoji voveraitė

Cantharellus cibarius Fr. Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 3—7(10—15) cm skersmens, piltuvėlio formos, geltona. Lakšteliai siauri, stori, nuaugtiniai. Kotas suaugęs su kepurėle, žemyn smailėjantis, kepurėlės spalvos. Trama gelsva, tampri, malonaus kvapo ir skonio. Sporos elipsiškos, 8—11 x 4—6 u m. Auga liepos—spalio (lapkričio) mėn. pušynuose, eglynuose, Lietuvoje labai paplitęs ir grybautojų mėgstamas, beveik nekirmijantis grybas, dar…