Raudonasis dobilas (Trifolium pratense L.)

Raudonasis dobilasPo 30—90 kvapių žiedų tankioje, gana didelėje galvutėje, apgaubtoje dviejų lapelių. Kartais galvutės porinės. Žiedynai stiebo šakelių viršūnėse ant neilgų kotelių; žiedai bekočiai. Taurelė šviesiai žalia, su 10 gyslų, plaukuota. Plaukelių priaugusios ir taurelės žiotys, apatinis jos dantelis ilgesnis už kitus. Vainikėlis raudonas, rečiau melsvai rausvas arba baltas, jo lapelių nageliai tarpusavyje suaugę. Vaisius — kiaušiniška, vienasėklė ankštis, skersai padalyta į 2 dalis: pusrutulišką, blizgančią, lygiu paviršiumi viršutinę ir taurišką, raukšlėtą, plonasienę apatinę. Sėklos kiaušiniškos arba tribriaunės piramidės pavidalo, geltonos, rudos ar violetinės.
Stiebas pagulęs, rečiau status, vagotas, nelabai šakotas, viršutinė dalis plaukuota. Ilgakočiai pamatiniai lapai retoje skrotelėje. Stiebo lapai pražanginiai, trumpakočiai. Visi lapai su prielapiais, jų lakštai trilapiai; lapeliai pailgai kiaušiniški arba elipsiški, trumpais koteliais. Ir lotyniškas augalo vardas kilęs nuo 3 lapelių (lot. (res — trys, folium — lapas). Labai retai pasitaiko lapų su 4 ir daugiau lapelių. Daugiametis augalas su ilga, šakota šaknimi. Auga pievose, kirtimuose, pamiškėse ir miško aikštelėse, sausesnėse priesmėlio ir priemolio dirvose. Dažnai sėjamas. Žiedus apdulkina vabzdžiai. Sėklas išnešioja paukščiai, skruzdėlės, galvijai. Auginamas beveik visoje Europoje, laikomas geriausia pašarine žole. Kultūroje žinomas nuo XI a., ypač išplito nuo XVIII a. Auginamas ir kituose žemynuose (Azijoje, Amerikoje, Australijoje).

Raudonasis dobilas2 Raudonasis dobilas3

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.