Muilinė guboja (Gypsophila paniculata L.)

Šluotelės pavidalo išsikeroję gausiažiedžiai žiedynai išauga aukštesnių šakų viršūnėse. Pažiedės žolinės, viršutinės — pievinės. Žiedai balti, kvapnūs, smulkūs, taisyklingi. Taurelė penkiadantė, vainiklapiai 5. Pražysta birželio mėn., žydi visą vasarą. Vaisius — apvali dėžutė su smulkiomis sėklomis.
Stiebas iki 1 m aukščio, status ar kylantis, labai šakotas. Lapai pailgi, smailiaviršūniai, pilkšvai žali, išsidėstę poromis vienas prieš kitą, jų pažastyse auga trumpos šakelės. Daugiametis augalas su gilia (7—15 m ilgio) liemenine šaknimi; atželia iš stiebo pagrinde esančių pumpurų. Dauginasi sėklomis. Jas išbarsto vėjo ridenamos augalo šakelės, kurios lengvai nulūžta per bamblius. Muilinė guboja priklauso „bėgikų” grupei. Šie augalai išplitę lygumų plotuose, stepėse.
Auga smėlynuose, kopose, pylimuose, bergždynuose. Lietuvoje savaiminis tik pajūryje. Čia įveistas specialiai, norint sutvirtinti apsaugines kopas, nes giliomis šaknimis gerai sulaiko birų smėlį. Dekoratyvus augalas, auginamas darželiuose, tinkamas žalioms ir sausoms puokštėms. Pajūryje globotinas. Šaknys turi muilinančių savybių, seniau jomis buvo skalbiami vilnoniai audiniai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *