Strėlialapė papliauška (Sagittaria sagittifolia L.)

Žiedynas — menturinė kekė. Žiedai stamboki, apie 2 cm skersmens, vienalyčiai, trinariai. Vainiklapiai apskriti, balti, su raudona dėme prie pagrindo. Kuokelių ar vaislapėlių žiede daug. Žydi birželio, liepos, kartais dar ir rugpjūčio mėn. Vaisius — sutelktinė galvutė iš sparnuotų lapavaisių. Stiebas iki 1 m, vertikalus. Lapai dvejopi: pasinėrusieji vandenyje linijiški, iškylantieji virš vandens strėliški. Daugiametis augalas su trumpu šakniastiebiu. Žiemoja ir dauginasi specialiais žieminiais pumpurais. Vaisių ir sėklų sienelės purios, korėtos, jie vandenyje neskęsta. Auga stovinčiame ir lėtai tekančiame vandenyje, ežeruose, upeliuose, tvenkiniuose, balose, grioviuose, dumblo ar puveningo smėlio dugne.
Žieduose yra šiek tiek nektaro, vabzdžiai juos lanko ir apdulkina. Žolė pašarui netinka, bet daugelis gyvūnų ir vandens paukščių ieško skanių ir maistingų gumbelių, kurie išauga ant šoninių palaipų (žieminių pumpurų). Virti ar kepti jie valgomi, tačiau surinkti juos sunku, nes auga giliai vandenyje. Tai mėgstamas Rytų Azijos gyventojų patiekalas.
Yra auginamų dekoratyvinių formų.
Tos pačios šeimos dumblialaiškiai nuo papliauškos skiriasi siaurais linijiškais ar kiaušiniškais lapais ir dvilyčiais žiedais. Jų šakniastiebiai valgomi, žolė nuodinga.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *