Žiedai geltonai žalsvi, skėtukuose. Skėčiuose po 10—20 skėtukų. Skraistės nėra, skraistelės iš daugelio smulkių, siaurų lapelių. Pradeda žydėti birželio pabaigoje, žydi iki rudens. Vaisius iš 2 pilkai rusvų vaisiukų. Stiebas iki 1 m ir aukštesnis, tuščiaviduris, briaunotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Lapai plunksniški, su 2—4 poromis nelygiai dantytų elipsiškų lapelių, taip pat apaugę šiurkščiais plaukeliais. Dvimetis arba daugiametis specifinio kvapo augalas. Sėklai sudygus, 1—3 metus auga lapų skrotelė, po to išauga stiebas su žiedais ir tais metais augalai žūva. Tai monokarpinis (vieną kartą gyvenime žydintis) augalas.
Auga pievose, pakrūmėse, palaukėse, pakelėse, apleistose sodybvietėse, bergždynuose, miškuose. Mėgsta drėgnus ir vidutinio drėgnumo derlingus, gerai vėdinamus dirvožemius.
Žiedai išskiria nektarą. Iš žolės ir šaknų gaunami geltoni dažai. Pavasariniai lapai ir stiebai vartojami maistui. Žalio ar džiovinto barščio galvijai neėda. Jį tinka silosuoti, ypač gerai su kitomis žolėmis. Dabar vis plačiau pradedamos kultivuoti stambiaūgės barščio rūšys, iš kurių gaunama daug žalios masės. Nepakankamai atsargiai dirbantiems žmonėms žolės šiurkštūs plaukeliai ir aštrokos sultys suerzina rankų odą, sukelia jos uždegimą.