Rubus chamaemorus L.
Daugiametis, 8—30 cm aukščio, dvinamis, žolinis, šakniastiebis augalas. Stiebas stačias, vyšninės spalvos. Lapai ištisiniai, stambūs, raukšlėti, paprastai su 3—5 bukomis skiautėmis. Žiedai vienalyčiai, balti, pavieniai stiebų viršūnėse. Žydi gegužės—birželio mėn. Uogos — iki 1,5 cm skersmens, oranžiškai geltonos, sultingos, saldžiarūgštės, aromatingos; prinoksta liepos—rugpjūčio mėn.
Lietuvoje, išskyrus pietrytinę jos dalį, dažnoka. Auga aukštapelkėse, kai kur sudarydama nemažus sąžalynus. Tai labai atsparus šalčiui šviesamėgis augalas. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebinėmis atžalomis. Uogose daug (iki 200 mg%) askorbino rūgšties (neveltui ji vadinama šiaurės apelsinu). Be to, jose yra cukrų (3,8—4,9), organinių rūgščių (0,9—1,4 %), pektinų (0,21—0,34 %), rauginių ir dažinių (0,2—0,3 %), mineralinių medžiagų.
Vaisiai vartojami švieži, tinka perdirbti, bet mūsų šalyje menkai dera, todėl didesnės ūkinės reikšmės neturi.