Straipsniai apie daržves, daržovių sodinimas
Kad šiltnamyje agurkai gerai augtų, svarbu reguliariai laistyti ir palaikyti tinkamą oro temperatūrą. Šiltnamyje agurkų augimo metu maksimali temperatūra neturėtų būti aukštesnė kaip 32°C, minimali naktį 16 -18°C. Nedideliuose plėvele dengtuose šiltnamiuose saulėtomis dienomis oro temperatūra labai greitai pakyla aukščiau leistinos ribos, dėl to nukenčia augalo lapai, agurkai nustoja augti. Todėl saulėtomis dienomis, atsižvelgiant į…
Špinatų tėvynė – Senoji Persija, iš ten jie buvo įvežti į Kiniją. Užkaukazėje ir Vidurinėje Azijoje auga kelios laukinių špinatų rūšys, panašios į kultūrinį špinatą, todėl yra nuomonių, kad jie gali būti kilę iš Kaukazo. Senovėje apie špinatus europiečiai nežinojo. Viduramžiais špinatų į Ispaniją atvežė arabai, kurie špinatus vadino „daržovių karaliais”. Europoje špinatai paplito Renesanso…
Krapai nuo neatmenamų laikų visų žinoma ir paplitusi daržovė. Jų tėvynė – Viduržemio jūros rytinė pakrantė. Vakarų ir Šiaurės Europoje krapai paplito XVI amžiuje. Dėl malonaus aromato ir švelnaus skonio jie daug kur vartojami. Krapų aromatas priklauso nuo juose esančio gausaus kiekio eterinio aliejaus. Šviežiuose krapuose gausu vitamino C, karotino, vitaminų B1, B2, PP, fosforo,…
Tai mažai paplitusi daržovė, tačiau derlingose ir drėgnose dirvose, ypač esant vėsiam orui, labai greit užauga. Maistui vartojami lapai, jie švelnaus skonio, kvepia garstyčiomis. Iš lapų gaminamos salotos, garnyrai įvairiems mėsos bei žuvies patiekalams. Nederlingose, sausose dirvose, ypač esant karštam orui, lapinės garstyčios silpnai auga, lapai darosi šiurkštūs, todėl rekomenduojama sėti anksti pavasarį arba vasaros…
Pipirnės kaip kultūrinis augalas auginamos labai seniai. Jos jau buvo žinomos senovės Egipte, Graikijoje ir Romoje. Į Centrinę Europą atvežė Romos legionieriai. Istorikai teigia, kad persų jaunuoliai, eidami medžioti arba kariauti, pasistiprindavo duona, pabarstyta pipirnės lapeliais. 1508 m. Prancūzijoje išleistame pamokslų rinkinyje buvo grasinama: ,, …pragare negausit nei pipirnės, nei salotų!” Net iš tokių išlikusių…
Pupos – labai sena daržovė. Spėjama, kad jos kilusios iš laukinių pupų, augusių prie Viduržemio jūros, o iš ten pateko į Europą. Centrinėje Europoje pupų rasta bronzos ir geležies amžiaus iškasenose. Biblijoje yra duomenų, kad Palestinoje pupos buvo auginamos I tūkstantmetyje prieš mūsų erą, viešpataujant Saliamonui. Įvairiose šalyse skirtingu laikotarpiu pupos buvo nevienodai vertinamos. Senovės…
Laukinių pupelių iki šiol randama Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje. Pirmosios žinios apie pupeles randamos seniai 2800 m. prieš mūsų erą kiniečių metraščiuose. Jau tada Kinijoje pupelės buvo verdamos su ryžiais, kaip ir dabar tebeverda Indijos, Japonijos, Korėjos ir Filipinų salų gyventojai. Turima žinių, kad senovės romėnai pupeles augino 350 metais prieš mūsų erą, bet jas…
Dėl žirnių kilmės vieningos nuomonės nėra. Vieni autoriai teigia, kad jie kilę iš Afrikos, kiti jų tėvyne laiko pietų Rusiją, Krymą, Kaukazą, Juodosios jūros pakrantes, Vidurinę Aziją, Indiją, Iraną ir Etiopiją, kadangi šiose vietose iki šiol auga laukiniai žirniai. Žirniai Šveicarijoje buvo auginami akmens amžiuje. Daug buvo auginama Senojoje Indijoje ir Senojoje Kinijoje, kur buvo…
Manoma, kad rūgštynės kilusios iš Vakarų Europos. Jos gerai buvo žinomos senovėje, bet plačiau paplito tik viduramžiais. XVI a. Prancūzijoje iš rūgštynių buvo gaminami padažai, verdamos sriubos, buvo vartojamos net karalių virtuvėje. 1682 m, anglų karaliaus Karolio II virėjas Žilis Rozas kepdavo pyragą, kurio įdarui vartojo ir rūgštynių sultis. Šiuo metu pas mus mėgstama rūgštynių…
Viduramžiais keliautojai vienuoliai rabarbarų iš Indijos atsivežė į Europą. Vakarų Europos šalyse rabarbarai pradėti auginti XVIII a. viduryje. Maistui vartojami rabarbarų lapkočiai, kuriuose nedaug vitaminų, tačiau gana daug vertingų mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, fosforo ir šiek tiek geležies). Lapkočiuose yra daug organinių rūgščių. Anksti pavasarį, kaip ir rūgštynėse, yra daugiau citrinos ir obuolių rūgščių,…
