Straipsniai apie daržves, daržovių sodinimas
Dirva, kurioje auginsite svogūnus, privalo būti puri, joje negali augti piktžolės. Dirvą, kurioje auginsite svogūnus, reikia purenti ne giliau nei 4-5 cm. Jei dirvą purensite giliau, galite pažeisti svogūnų šaknis. Svogūnams reikia pakankamai drėgmės, todėl šias daržoves būtina reguliariai lieti. Ypač svarbu lieti, kai svogūnai augina laiškus. Svogūnus patariama lieti kas 20-30 dienų, o nusistovėjus…
Maistui tinkamiausi jauni, vidutinio dydžio, ryškios spalvos, be sumedėjusių ir šviesios spalvos audinių, nesužeisti ligų burokėliai. Didesni kaip 14 cm skersmens šakniavaisiai ne tik mažesnes prekinės, bet ir maistinės vertės. Kad burokėliai užaugtų norimo dydžio, juos per vasarą patariama tręšti kelis kartus. Vieną kartą per vasarą burokėlius galima palieti druskos tirpalu (vienam kibirui vandens –…
Norėdami ankstyvo pomidorų derliaus – jų sėklas daiginkite jau mėnesio pradžioje. Atrinktas pomidorų sėklas suberkite į marlės maišelį ir 15 minučių pamirkykite kalio permanganato tirpale. Išmirkytas sėklas kruopščiai praplaukite švariu vėsiu vandeniu. Pomidorų sėklas sėkite ne giliau kaip pusės centimetro gylyje ir užberkite plonu žemės sluoksniu, paliekite. Dirvožemio spausti nereikia. Pasėję pastatykite šviesioje ir šiltoje…
Salotos kaip daržovė atėjo į tarptautinę virtuvę iš Italijos, o tiksliau – iš senovės Romos, kurioje salotos buvo vienintelis patiekalas, kurį sudarė daržinė trūkažolė (endivija), petražolės ir svogūnai, paskaninti medumi, pipirais, druska ir actu. Taigi salotos buvo žinomos dar prieš 2500 metų. Tačiau tik XVI a. Pabaigoje – XVII a. pradžioje salotos peržengė Apeninų pusiasalio…
Šių ridikų tėvynė yra Egiptas ir Kinija. Pagal vegetacijos periodą jie skirstomi į ankstyvuosius, vasarinius ir vėlyvuosius. Pastarieji sėjami birželio viduryje ir pabaigoje. Užauga per 85-100 dienų, nebijo pirmųjų šalnų. Ridikai gerai auga giliai įdirbtoje priemolio dirvoje, sukultūrintame durpyne. Dirva turi būti puri ir ne per sausa. Sėklas reikia įterpti vos 2 cm gyliu, sudygusias…
Valgomojo saliero laukinės formos yra kilusios iš Viduržemio pajūrio kraštų ir dabar aptinkamos visose Europos pakrantėse. Tuo tarpu tarp kultūrinių formų yra gausybė šakniavaisinių, lapkotinių ir lapinių veislių. Ši daug vitaminų ir prieskonių turinti darživė graikų ir romėnų virtuvėje bei liaudies medicinoje buvo žinoma nuo seno. Lapinis salieras, kaip ir lapkotinis salieras, nesudaro šakniavaisių, o…
