Kategorija: Apie augalus

Straipsniai apie sodo augalus.

Paprastasis garždenis (Lotus corniculatus L.)

Žiedai po 3—6 susitelkę galvutės pavidalo žiedynuose. Ziedynkočiai ilgi, standūs. Žiedai nedideli. Vainikėlis geltonas, dažnai raudonais krašteliais, džiūdamas įgyja žalsvą atspalvį. Burės lakštelis beveik apskritas, atsilenkęs, o laivelis lenktas vos ne stačiu kampu. Žydi per vasarą ir ilgiau, pradėjęs žydėti dar pavasario paskutinėmis dienomis. Vaisiai — linijiškos ankštys su plonu snapeliu, jose iki 30 sėklų.…

Aitrusis vėdrynas (Ranunculus acris L.)

Vasarai prasidėjus, pievoje vienas vėdrynas — pavasarinis auksakuodis — baigia žydėti, o kitas — vasarinis aitrusis — pradeda. Šio žiedkočiai liauni, ilgi, žiedai geltoni, gana dideli, po vieną šakų viršūnėse. Taurėlapiai plaukuoti. Vainiklapių vidinė pusė blizganti. Kartais pasitaiko pilnavidurių žiedų su daugeliu vainiklapių. Nakčiai žiedai susiveria, jų koteliai nulinksta. Žydi visą vasarą, bet pats žydėjimas…

Miškinė sorokė (Milium effusum L.)

Sorokės šluotelės didelės, miške iš tolo matyti, jų švelnios šakelės iš pradžių horizontaliai pasiskleidžia, vėliau net žemyn nulinksta. Varputės mažos, vienažiedės, pilkšvai ar violetiškai žalsvos, rečiau balkšvos. Žydi birželio mėn., kartais pražysta gegužės gale. Grūdvaisis apie 2 mm ilgio. Stiebas gana aukštas, 1 m ir daugiau. Lapai platūs, 10—16 mm pločio, linijiški, minkšti, šiurkščiais kraštais.…

Lanksčioji šluotsmilgė (Deschampsia flexuosa Trin.)

Rusvai violetinės, blizgančios varputės po vieną išaugusios šluotelės šakelių galuose. Pats žiedynas netankus, glaustas, tik augalui žydint plonos, vingiuotai išsilanksčiusios jo šakelės atsilenkia didesniu kampu, žiedynas pasidaro permatomas, ir šluotsmilgės sąžalynas būna panašus į lengvą rūką žemės paviršiuje. Apatinis žiedažvynis su akuotu. Žydi birželio—liepos mėn. Stiebas vidutiniškai 0,5 m aukščio, status, plonas. Lapai siauri, išilgai…

Miškinis lendrūnas (Calamagrostis arundinacea L.)

Miškinio lendrūno šluotelė siaura, ilga, jos šakelės, kaip ir stiebas prie žiedyno, šiurkščios. Varputės vienažiedės, 5—6 mm ilgio, gelsvai ar violetiškai žalsvos. Ziedažvyniai su ilgais laužtiniais akuotais. Žydi birželio ir liepos mėn. Stiebas 60—120 cm aukščio, lygus. Lapai linijiški, gana siauri, šiurkštūs. Liežuvėlis 2 mm ilgio, suskilęs. Lapalakščio pagrindo kampai plaukuoti. Daugiametis augalas, sudarantis tankius,…

Trumpakotis gyslotis

Plantago media L. Daugiametis. Lapai elipsiški, trumpakočiai arba beveik bekočiai, abipus plaukuoti. Varpos pailgai cilindriškos, tankios. Kuokeliai violetiniai. Žydi nuo gegužės mėn. iki rudens. Auga sausose pievose, miškų aikštelėse, pagrioviuose. Dažnas visoje Lietuvoje. Vaistinei žaliavai vartojami gysločių lapai, kurie pjaunami augalams žydint, ir subrendusios sėklos. Lapuose yra apie 5% gleivių, iki 10% rauginių medžiagų, iki…

Didžioji dilgelė (Urtica dioica L.)

Kuokštai ilgų, svyrančių varpų su žalsvais žiedais išauga lapų pažastyse. Žiedai smulkūs, vienalyčiai. Apyžiedis su 4 lapeliais. Žydi visą vasarą. Vaisius — riešutėlis. Stiebas iki 1,5 m aukščio, keturbriaunis, plaušėtas. Visas augalas apaugęs paprastais ir dilginamaisiais plaukeliais. Jie vienaląsčiai, viršūnėlė nuo neatsargaus prisilietimo lengvai nulūžta, ir per menką dūrio žaizdelę patenka stipri, deginanti rūgštis. Lapai…

Siauralapis gyslotis

Plantago lanceolata L. Daugiametis. Žiedstiebis vagotas. Lapai siauri, lancetiški. Žiedynai trumpi. Dulkinės šviesiai geltonos. Sėklos iki 3 mm ilgio. Žydi gegužės—rugsėjo mėn. Sėklos pradeda bręsti liepos mėn. pradžioje. Auga sausose pievose, miškų aikštelėse, dirvonuose. Paplitęs visoje Lietuvoje. Daugiau straipsnių: Siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata L.) Ant ilgo laibo koto iškilęs tankus, pailgas, pasišiaušęs žiedynas. Žiedai… Plačialapis…

Plačialapis gyslotis

Plantago major L. Daugiametis žolinis augalas. Lapai sveiki, elipsiški, ilgakočiai. Žiedynkotis belapis, vagotas, kiek plaukuotas. Žiedynas — Cilindriška, tanki varpa. Vainikėlis gelsvai žalias. Vaisius — dėžutė. Sėklos rudos, įvairios formos, smulkios. Žydi gegužės—birželio mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis. Auga pievose, pakelėse, pamiškėse, pagrioviuose. Paplitęs visoje Lietuvoje. Daugiau straipsnių: Siauralapis gyslotis Plantago lanceolata L.…

Miškinė notra (Stachys sylvatica L.)

Pertrauktą žiedyną, išaugusį lapų pažastyse, sudaro tankiais menturiais susitelkę žiedai. Taurelė plaukuota. Vainikėlis dvilūpis, tamsiai rusvai vyšninis, ilgesnis už taurelę. Viršutinė lūpa išgaubta, apatinė žemyn nulinkusi, su dviem didelėmis šoninėmis skiautėmis; prie vidurinės skiautės pagrindo yra tamsi dėmė. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio mėn. Vaisiai — kiek pailgi, rudi riešutėliai. Stiebas keturbriaunis, status, iki 120…