Žiedynas — nusvirusi skėtiška kekė iš 2—9 dubenėlio pavidalo žiedų. Vainiklapiai rausvi, platūs, gaubti. Kuokelių 10. Žydi birželio ir liepos mėn. Vaisius — rutuliška, kiek suplota, pūkuota dėžutė. Stiebas iki 15 cm aukščio, sumedėjęs, briaunotas. Lapai odiški, visžaliai, dantyti, tankūs, lyg būtų menturiški. Krūmokšnis su šviesiu, šliaužiančiu šakniastiebiu. Dauginasi šakniastiebio palaipomis ir sėklomis. Auga sausuose…
Kategorija: Apie augalus
Straipsniai apie sodo augalus.
Žoliniai vaistiniai augalai
Pražangialapė blužnutė
Chrysosplenium alternifolium L. Daugiametis, 5—15 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, tribriaunis, sultingas. Pamatiniai lapai 2—4, ilgakočiai, apskritai inkstiški, širdišku pamatu, karbuoti; stiebiniai 1—3, pražanginiai, trumpakočiai. Žiedynas apgaubtas gelsvai žalių pažiedžių. Žiedai geltoni. Vaisius — dėžutė. Sėklos juodos, blizgančios. Žydi balandžio—birželio mėn. Auga šlapiuose miškuose, vandens telkinių pakrančių krūmuose. Neretas. Vaistinei žaliavai vartojama antžeminė dalis,…
Vasarą žydintys augalai
Paprastasis gaurometis (Chamaenerion angustifolium Scop.)
Daugiažiedėse kekėse ant trumpų kotelių išauga po gana stambų žiedą. Vainiklapiai atvirkščiai kiaušiniški, apie 15 mm ilgio, purpurinės spalvos. Žydėti pradeda birželio mėn. ir žydi iki vėlyvo rudens. Vienu metu ant to paties stiebo galima rasti išsiskleidusių žiedų, pasiruošusių žydėti pumpurų ir 4 vožtuvėliais prasivėrusių ilgų dėžučių, barstančių sėkliukes su gaurų kuokštais. Stiebas status, apvalus,…
Žoliniai vaistiniai augalai
Plačialapis begalis
Laserpitium latifolium L. Daugiametis, 60—150 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas apvalus, smulkiai briaunotas, ruožuotas, minkšta šerdimi, viršutinė dalis šiek tiek šakota. Lapkočiai iki 40—50 cm ilgio, pamatas paplatėjęs į išsipūtusią makštį; apatiniai lapai kartais net 3 kartus plunksniški, standūs; viršutinių lapų lapeliai lancetiški, lygiakraščiai, prie pamato susiaurėję į kotelį; visų lapų gyslos apaugusios šereliais. Žiedyne…
Žoliniai vaistiniai augalai
Menturlapė baltašaknė
Polygonatum verticillatum (L.) All. Stiebas vagotai briaunotas, šiurkštus, 20—80 cm aukščio. Lapai meturiniai, po 2—7, bekočiai, pailgai lancetiški arba linijiški. Apyžiedis baltas, kartais rožinis. Uoga iš pradžių raudona, vėliau juodai mėlyna. Auga miškuose, miškų šlaituose. Paplitusi Žemaitijoje. Nedažna. Vaistams vartojami šakniastiebiai. Jie kasami rudenį arba anksti pavasarį. Šakniastiebiuose yra gleivių, širdį veikiančių glikozidų, saponinų, alkaloidų;…
Vasarą žydintys augalai
Miškinis pelėžirnis (Lathyrus sylvester L.)
Žiedai gana stambūs, po 3—8 vienašalėse kekėse, išaugančiose lapų pažastyse. Taurelė suaugtinė, plati, jos danteliai smailūs, nelygūs. Vainikėlis rožinis, iš išorės žalsvas. Jo burė plati, įlenkta viršūne, trumpu nageliu, irklai daug trumpesni už burę, o laivelis prie pagrindo turi platų dantelį (bure, irklais ir laiveliu vadinami pupinių šeimos žiedų lapeliai). Žydi visą vasarą, nuo birželio…
Žoliniai vaistiniai augalai
Vaistinė baltašaknė
Polygonatum odoratum (Mill.) Druce Daugiametis, 20—50 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas aštriomis briaunomis, plikas, daugialapis. Lapai pražanginiai, palinkę į vieną pusę. Žiedai po 1—2 lapų pažastyse. Vainikėlis žalsvai baltas, šešiadantis. Vaisius — rutuliška, melsvai juoda uoga. Žydi gegužės—birželio mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis. Auga miškuose, ypač pušynuose. Nereta. Daugiau straipsnių: Vaistinė baltašaknė Polygonatum odoratum (Mill.)…
Žoliniai vaistiniai augalai
Statusis atgiris
Huperzia selago (L.) Bernh Daugiametis, iki 30 cm aukščio, sporinis, visžalis augalas. Stiebas trumpas, gulsčias arba kylantis, negausiai dvišakai išsišakojęs. Sakos stačios, dažnai sudaro tankią, puokštę. Lapai dažniausiai aštuoniomis išilginėmis eilėmis spirališkai išsidėstę, iki 9 mm ilgio, nusmailėję, lygiakraščiai arba su rusvais smulkiais danteliais. Sporofilai išsidėstę ties metūglių viduriu. Sporifikuoja gegužės—spalio mėn. Auga unksmėtuose drėgnuose…
Vasarą žydintys augalai
Dilgialapis katinėlis (Campanula trachelium L.)
Žiedynas — ilga kekė. Žiedai dideli, trumpakočiai. Taurelė plaukuota. Vainikėlis 3—4 cm ilgio, melsvai violetinis, retai baltas, jo ilgis didesnis už plotį, skiautės į išorinę pusę atsilenkusios. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėn. Vaisius — nusvirusi pailga dėžutė, jos atsidaro 3 angelės prie pagrindo. Stiebas gana aukštas, su aštriomis briaunomis, apaugęs standžiais plaukeliais. Lapai pailgi,…
Vasarą žydintys augalai
Paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris L.)
Žiedai stambūs, taisyklingi, nusvirę, po kelis retuose žiedynuose. Vainiklapiai piltuvėlio pavidalo, kiekvienas su pentinu. Žydi birželio ir liepos mėn. Vaisius — sutelktinis lapavaisis; sėklos juodos, žvilgančios. Stiebas status, arčiau viršūnės šakotas. Lapai 1—2 kartus trilapiai, pilkšvai žali, šviesia apatine puse, viršutiniai triskilčiai. Daugiametis augalas su šakota šaknimi. Auga šviesiuose, sausuose miškuose, miškų retmėse ir aikštelėse,…