Kategorija: Apie augalus

Straipsniai apie sodo augalus.

Dvilapė blandis (Platanthera bifolia L.)

Žiedai balti, pailgoje viršūninėje kekėje. Kaip ir kitų gegužraibinių, blandies apyžiedžio lapeliai nevienodi. Vienas jų virtęs lūpa, jis paprastai ilgesnis už kitus ir turi ilgą pentiną. Gretimų žiedų pentinai pakrypsta į skirtingas puses, ir visa kekė atrodo apšepusi. Blandis pražysta beveik kartu su pakalnutėmis, gegužės pabaigoje, žydi gana ilgai, pavienių žiedų dar galima rasti ir…

Pilkalapė sidabriukė (Goodyera repens R. Br.)

Maži, kvapnūs, balkšvi žiedai vienašoniame, siaurame, tankiame žiedyne. Pažiedės žalios, smailios, pailgos. Žiedlapiai laisvi, smailiaviršūniai, vidiniai susiglaudę sudaro šalmą. Lūpa giliai įgaubta, bet be pentino. Visas žiedynas, išskyrus vidinius apyžiedžio lapelius, gausiai apaugęs trumpais plaukeliais. Žydi liepos ir rugpjūčio mėn. Vaisius — dėžutė. Stiebas žemas, retai daugiau kaip 20 cm aukščio, status. Lapai elipsiški, apysmailiai,…

Daugiažiedė baltašaknė (Polygonatum multiflorum L.)

Žiedai vamzdiški, maloniai kvepia, nusvirę, puokštelėmis kaba po kiekvienu lapu. Apyžiedis baltas, jo danteliai žali. Vaisius — mėlynai juoda uoga. Stiebas lanku išsilenkęs, gana ilgas (iki 70 cm), apvalus. Lapai odiški, kiaušiniški arba elipsiški, išsidėstę išilgai stiebą dviem eilėmis taip, lyg būtų vienas plunksniškas lapas. Daugiametis augalas su šakniastiebiu. Auga vidutinio drėgnumo ūksminguose miškuose, pakankamai…

Šiurkštusis asiūklis

Equisetum hyemale L. Daugiametis, sporinis, žolinis augalas. Stiebai žiemoja n ty s, 6 mm skersmens, dažniausiai nešakoti, šiurkštūs, iki 60 cm aukščio, žali. Makštys iki 15 m m ilgio, jų pagrindas balsvas, viršūnės juosvai rudos arba juodos. Sporifikuoja birželio—rugpjūčio mėn. Auga smėlinguose ir žvyringuose dirvožemiuose, pušynuose, viržynuose, šlaituose. Paplitęs visoje Lietuvoje, bet mažais sąžalynais. Žaliavai…

Dvilapė medutė (Majanthemum bifolium L.)

Baltų žiedų kekės mažos, stačios, ant kekės šakelių po 2—3 žiedelius. Ji pasitinka vasarą jau prasiskleidusiais pirmaisiais žiedais ir žydi visą birželį. Vaisius — raudona uoga, kiek panaši į pakalnutės. Uoga rausta pamažu, iš pradžių papilkėja, būna panaši į perlą, vėliau atsiranda rausvi taškeliai ir tik po to paraudonuoja visas paviršius. Augalas nedidelis, apie 10—12…

Dirvinis asiūklis

Equisetum arvense L. Daugiametis, sporinis, žolinis augalas. Pavasariniai (sporifikuojantys) stiebai iki 20 cm aukščio, 3—5 mm skersmens, šviesiai rudi arba rausvi, sultingi, su piltuvėlio pavidalo makštimis. Vegetatyviniai stiebai išauga vėliau, iki 50 cm aukščio, 3 mm skersmens, su 6—19 išilginių briaunelių. Šakelės keturbriaunės arba penkiabriaunės, dažniausiai stačios. Sporifikuoja balandžio—gegužės mėn. Auga apydrėgnėse, ypač smėlinėse dirvose,…

Miškinė glaudenė (Phyteuma spicatum L.)

Žiedai smulkūs, tankioje, pailgoje varpoje, su linijiškomis, smailiomis pažiedėmis. Vainikėlis balsvas arba melsvas, skiltelių viršūnės žalsvai gelsvos, žiedui skleidžiantis pradeda nuo pamato skirtis ir linkti į šonus, bet viršūnės išlieka suaugusios į vamzdelį. Kuokeliai 5. Liemenėlio viršūnė plaukuota, ilgesnė už vainikėlį. Pražysta gegužės pabaigoje, žydi visą birželį. Vaisius — apvali dėžutė, jos atsiveria 2 šoninės…

Paprastasis apynys

Humulus lupulus L. Daugiametis, dvinamis, vijoklinis, 6 —12 m aukščio žolinis”augalas. Stiebas šešiabriaunis, šiurkštus, apaugęs kabliškais dygliukais. Lapai stambūs, priešiniai, apatiniai triskiaučiai, viduriniai penkiaskiaučiai. Vyriškieji žiedai šluotelių pavidalo, smulkūs, gelsvai žali, moteriškieji kankorėžio tipo. Vaisius — riešutėlis. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Vaisiai su noksta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi ir dauginami auginiais. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, vandens…

Akišveitė

Euphrasia L. Vienamečiai, 5—50 cm aukščio, pusiau parazitiniai žoliniai augalai. Stiebas stačias arba kylantis. Žemutiniai lapai priešiniai, pleištiški, buki, apaugę baltais šereliais ir liaukiniais plaukeliais, kartais pliki, jų viršūnės dažniausiai su smailiais danteliais. Žiedai susitelkę į varpas bei kekes. Vaisius — pailga arba kiaušiniška dėžutė. Sėklos išilgai vagotos. Žydi birželio—rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis. Auga pievose,…

Šiaurinė linėja (Linnaea borealis L.)

Kvepiantys, rausvai balti varpeliai žiedkočių viršūnėse sukibę po porą ar po tris — taip atrodo pražydusi šiaurinė linėja birželio mėn. (dar kartą žydi rugpjūčio mėn.). Suaugtinis vainikėlis iš vidaus plaukuotas. Kuokeliai 4, nelygūs. Vaisius — sausas, vienasėklis kaulavaisis. Krūmokšnis su laibu, pažeme besidriekiančiu stiebu ir mažomis, stačiomis šakutėmis. Lapai visžaliai, beveik apskriti, karbuoti, trumpakočiai, negausiai…