Baltų žiedų kekės mažos, stačios, ant kekės šakelių po 2—3 žiedelius. Ji pasitinka vasarą jau prasiskleidusiais pirmaisiais žiedais ir žydi visą birželį. Vaisius — raudona uoga, kiek panaši į pakalnutės. Uoga rausta pamažu, iš pradžių papilkėja, būna panaši į perlą, vėliau atsiranda rausvi taškeliai ir tik po to paraudonuoja visas paviršius.
Augalas nedidelis, apie 10—12 cm aukščio. Stiebelis status, dažniausiai su 2 lapais per vidurį. Lapai širdiški, nusmailėjusia viršūne, odiški, gana standūs, kiekvienas atsilošęs beveik lygiagrečiai žemės paviršiui, vienas kitam neužstoja šviesos. Daugiametė žolė su išsikerojusiu šakniastiebiu, išleidžiančiu ne vieną stiebelį. Kartais ištisa aikštelė žydinčių ir nežydinčių medučių iš tikrųjų yra vienas augalas. Dauginasi sėklomis. Pirmąkart pražysta sulaukęs 5—6 metų.
Auga įvairiuose miškuose, dažniausiai paunksnėje, rūgščiuose, pakankamai derlinguose dirvožemiuose. Eglynuose sudaro didelius sąžalynus.
Žiedai kvepia medum, apsidulkina kryžminiu būdu, kai dulkelės byra iš aukščiau esančių žiedelių. Tuo nesunku įsitikinti, nes kekėse uogos dažniau išauga iš apatinių žiedų. Uogos karčios, nevalgomos, netgi kiek nuodingos. Jas lesa kai kurie miško paukščiai; jie taip pat platina sėklas.