Kategorija: Apie augalus

Straipsniai apie sodo augalus.

Smiltyninis šlamutis (Helichrysum arenarium DC.)

Maži rutuliški graižai susitelkę į sudėtinius, skydiškos šluotelės pavidalo žiedynus. Graižai geltoni, dar nepražydę atrodo sausi — taip yra dėl plėvelinių spalvotų skraistlapių. Žiedai labai smulkūs, graižo pakraštyje siūliški, viduryje vamzdiški. Pradeda žydėti birželio pabaigoje, žydi visą vasarą. Vaisius — pailgas laukštavaisis su skristuku. Augalas nedidelis, 15—30 cm aukščio, visas apžėlęs baltais, prigludusiais plaukeliais. Stiebas…

Smiltyninis perluotis (Anthyllis arenaria (Rupr.) Juz.))

Žiedai, kaip ir dobilo, galvutėse, 2—3 viršūninės arti viena kitos, gerokai nutolusios nuo kitų, žemiau esančių. Žiedo taurelė labai plaukuota, balsva ar žalsva, vienspalvė. Vainikėlis nedidelis, šviesiai geltonas. Žydi per visą vasarą, nuo birželio iki rugpjūčio mėn. Stiebas apaugęs pagulusiais plaukeliais, tvirtas, lieknas, apie 30—40 cm aukščio. Lapai neporomis plunksniški, su 2—4 poromis pailgų šoninių…

Paprastasis varputis (Elytrigia repens L.)

Žiedai neišvaizdūs, po kelis susitelkę iš šonų suplotose varputėse. Jos bekotės, prie žiedyno ašies šliejasi plačiuoju šonu, tuo ir skiriasi nuo panašaus svidrės žiedyno, kur varputės prie ašies glaudžiasi siauruoju šonu, sudaro dvišalę varpą. Žydi birželio—liepos mėn., pavieniai augalai ir vėliau. Stiebas bambliuotas, jo aukštis priklauso nuo augimvietės — sausoje vietoje apie 0,5 m, derlingoje…

Žalioji šerytė (Setaria viridis P. B.)

Žiedynas — tanki, cilindriška šluotelė, panaši į varpą, apaugusi pasišiaušusiais žaliais, rečiau violetiniais šereliais, kurie poromis išauga iš varpučių pagrindo. Varputės trumpakotės. Žydi nuo liepos mėn. iki rudens. Vaisius — taškuotas grūdvaisis. Stiebas plonas, status arba kylantis, atrodo lyg įlaužtas. Lapai linijiški, gana platūs, žali, apyšiurkščiai; liežuvėlis blakstienotas, labai trumpas. Vienmetis augalas su kuokštinėmis šaknimis…

Dirvinė karpažolė (Euphorbia helioscopia L.)

Karpažolės žiedai pakitę ir visai nepanašūs į daugelio augalų žiedus. Jie labai supaprastėję (redukuoti), vienalyčiai, dažnai ir be apyžiedžio. Į žiedą šiek tiek panašus žiedynas cijatis — su vienu piesteliniu ir keliais kuokeliniais žiedais, kuriuos gaubia taurės pavidalo skraistė. Tarp žalsvai gelsvų skraistės skiaučių dar išauga trumpos, plačios, geltonos nektarinės. Tokie su koteliais žiedynai viršūninių…

Paprastasis godas (Anchusa officinalis L.)

Godo šluotelė susideda iš trumpų lapuotų suktukų. Žiedai taisyklingi, nedideli, peržydėję nulinksta. Taurelės skiltelės pailgos, smailios. Vainikėlis suaugtinis, pumpure rausvas, tik prasiskleidęs tamsiai violetinis arba vyšninis, vėliau kiek pašviesėja ir pamėlynuoja; vamzdelis trumpas, atbraila penkiaskiautė, jo žiotis dengia balti aksomiški žvyneliai. Liemenėlis ir kuokeliai trumpi. Pražysta birželio mėn., žydi per visą vasarą. Vaisiai — pailgi,…

Raudonoji žiognagė

Geum rivale L. Daugiametis, 15—75 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status arba kylantis, nešakotas, apaugęs liaukiniais ir paprastais plaukeliais. Lapai suskaldyti, ilgakočiai, su 2—3 poromis dvigubai dantytų šoninių skilčių. Žiedai 2—3, varpiški, nusvirę, peržydėję statūs. Vainikėlis rausvas arba gelsvas, su raudonai rudomis gyslomis ir ilgu nageliu. Vaisiai su 1 cm ilgio kablišku liemenėliu. Žydi gegužės—birželio…

Dirvinis progailis (Anagallis arvensis L.)

Ilgakočiai nedideli progailio žiedai išauga po vieną viršutinių lapų pažastyse. Taurėlapiai pailgi, lygiakraščiai. Vainiklapiai raudoni, greit nukrinta. Žydi nuo birželio pradžios iki rugsėjo mėn. Vaisius — rutuliška, dangteliu atsidaranti dėžutė. Sėklos tamsios, kampuotos. Stiebas gulsčias, neilgas, šakotas, keturbriaunis. Lapai priešiniai, lygiakraščiai. Vienmetis augalas. Sėklas išnešioja vėjas. Auga pasėliuose, pūdymuose, palaukėse, daržuose, dirvonuose, nerūgščiuose, molio ir…

Geltonoji žiognagė

Geum urbanum L. Daugiametis, 30—70 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, laibas, plaukuotas. Lapai kiek plaukuoti, pamatiniai ilgakočiai, su 1 — 3 poromis šoninių skiaučių, stiebiniai trilapiai arba triskiaučiai, trumpakočiai, skiautėti. Žiedai apie 1,5 cm skersmens, ant plonų kotelių. Vainiklapiai geltoni. Vaisius — apaugęs trumpais šereliais riešutėlis. Žydi gegužės—rugsėjo mėn. Auga pievose, lapuočių miškuose, parkuose.…

Aukštoji dedešva (Malva alcea L.)

Žiedai po vieną ar kelis lapų pažastyse. Taurėlapiai tarpusavyje suaugę, plaukuoti, juos dar gaubia pataurys. Vainiklapiai penki, rožiniai, su tamsiomis gyslelėmis, iškirpta viršūne. Kuokelių daug, visi koteliais suaugę, sudaro vamzdelį. Žydi ištisą vasarą. Vaisius — plokščias skeltavaisis, apgaubtas taurelės su patauriu; vaisiukai ratu išsidėstę, raukšlėti, ritinio pavidalo. Stiebas status, aukštas, apaugęs plaukeliais. Lapai plaštakiškai suskaldyti,…