Kategorija: Apie augalus

Straipsniai apie sodo augalus.

Vaistinė veronika

Veronica officinalis L. Daugiametis žolinis augalas. Stiebas 10—30 cm ilgio, šliaužiantis, plaukuotas, kylančia viršūne. Lapai priešiniai, trumpakočiai, elipsiški arba pailgi, dantyti, plaukuoti. Žiedynai lapų pažastyse susitelkę į kekes, kartais pavieniai. Vainiklapiai mėlyni, kartais balti, su tamsiomis gyslomis. Vaisius — dvilizdė dėžutė. Sėklos lęšiškos, 1 mm skersmens. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi šakniastiebiais…

Paprastoji trūkažolė (Cichorium intybus L.)

Stambūs graižai dabina neišvaizdžias trūkažolės stiebų rykštes. Tai vienas iš nedaugelio mėlynais žiedais astrinių šeimos augalų. Visi graižo žiedai liežuviški, dantytomis viršūnėlėmis. Pražysta birželio pabaigoje ir žydi iki rudens. Vaisiai — lukštavaisiai, su trumpų šerelių skristuku. Stiebas aukštas, šakotas, šiurkštus. Lapai pailgi, šiurkštūs, pamatiniai stambūs, plunksniškai skiautėti ir dantyti, stiebo mažesni, lygiakraščiai, su auselėmis. Daugiametis…

Vienagraižė vanagė

Hieracium pilosella L. Daugiametis, 5—30 mm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias arba kylantis, belapis, apaugęs liaukiniais plaukeliais. Lapai pamatiniai, atvirkščiai kiaušiniški, iki 12 cm ilgio, melsvai žali, plaukuoti. Žiedai graižuose, šviesiai geltoni arba geltoni. Vaisius 1,5—2,0 mm ilgio. Žydi gegužės—spalio mėn. Dauginasi sėklomis ir palaipomis. Auga šlaituose, smėlynuose, retuose šviesiuose miškuose, dirvonuose, dažnai sudaro kilimėlius.…

Rugiagėlė (Centaurea cyanus L.)

Žiedai mėlyniausi iš visų mums pažįstamų žiedų (tiesa, retkarčiais pasitaiko baltų ar rausvų). Tik nereikia pamiršti, kad dažnas žiedais vadina graižus (žiedynus). To paties graižo žiedai skirtingi. Išorinio rato žiedai stambūs, piltuvėlio pavidalo, belyčiai (be kuokelių ir piestelių), jų paskirtis— vilioti vabzdžius, o graižo viduryje žiedai siauri, vamzdiški, dvilyčiai, jie brandina vaisius. Visus šiuos mėlynus…

Vaistinis valerijonas

Valeriana officinalis L. Daugiametis, iki 2 m aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, nešakotas arba tik viršūnė šakota, tuščiaviduris. Lapai neporomis plunksniški, skroteliniai — ilgakočiai, o stiebiniai — trumpakočiai arba bekočiai. Žiedai netikruose skėčiuose, kvapūs, balti arba rausvi. Vaisius — šviesiai rudas, pailgas lukštavaisis. Žydi birželio—liepos mėn. Vaisiai subręsta liepos pabaigoje. Dauginasi sėklomis ir kereliais. Auga…

Didžioji ugniažolė

Chelidonium majus L. Daugiametis, 30—100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas, kartais plikas. Lapai giliai plunksniškai suskaldyti į 5 — 7 apvalias arba kiaušiniškas skiltis, viršutinė skiltis didesnė. Žiedynas škotiškas. Vainiklapiai ryškiai geltoni. Vaisius — 2—5 cm ilgio, 2—3 mm pločio, panaši į ankštarą dviskyrė dėžutė. Sėklos juodos, pailgos, su mėsingu sėklagubriu. Žydi…

Smulkiažiedė tūbė

Verbascum thapsus L. Dvimetis, 30—200 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, storas, lapuotas, dažniausiai nešakotas, užsibaigiantis varpos pavidalo žiedynu. Pamatiniai lapai pailgi, karbuoti arba lygiakraščiai, beveik bekočiai, žemutiniai — bekočiai, siaurais sparneliais stiebu nusileidžiantys, viršutiniai — karbuoti arba lygiakraščiai, prie pamato pleištiškais sparneliais nusileidžiantys iki žemiau esančio lapo. Žiedų kamuolėliai tankūs, vainikėlis geltonas, retai baltas,…

Pelkinė trindažolė

Comarum palustre L. Daugiametis, 30—100 cm aukščio puskrūmis. Stiebas kylantis. Lapai sudėtiniai, ilgakočiai, su 5—7 lapeliais, viršūniniai su 3. Žiedai taisyklingi, vainiklapiai tamsiai purpuriniai. Vaisiai pliki, žaliai rudi. Sėklos 1,24 mm ilgio. Žydi gegužės—rugpjūčio mėn. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir vaisiais. Auga pelkėse, vandens telkinių pakraščiuose. Dažnas. Vaistams vartojami lapai ir šakniastiebiai. Lapai skinami visiškai suaugę,…

Paprastasis ežeinis (Echium vulgare L.)

Ežeinio žiedynas sudėtingas. Tai ilga šluotelė iš suktukų, kuriuose susitelkę beveik bekočiai, gana dideli žiedai. Taurelė su 5 ilgomis skiltimis, apaugusi ilgais plaukeliais. Vainikėlis suaugtinis, iš pradžių rausvas, vėliau pamėlsta, kartais būna baltas. Vainikėlio atbraila piltuviška, su nelygiomis 5 skiautėmis, beveik dvilūpė, kiek primena roplio nasrus. Skirtingo ilgio kuokeliai ir liemenėlis kyšo iš žiedo žiočių.…

Šliaužiančioji tramažolė

Glechoma hederacea L. Daugiametis, 20—60 cm ilgio žolinis augalas. Stiebas gulsčias, plikas arba ties briaunomis plaukuotas. Lapai ilgakočiai, karbuoti. Žiedai trumpakočiai, po 2—4 susitelkę lapų pažastyse. Vainikėlis lelijinis, kartais raudonas. Vaisius iš 3 rusvų riešutėlių. Žydi balandžio—birželio mėn., kartais ir vėliau. Auga miškuose, upių pakrantėse, pakrūmėse, patvoriuose, bergždynuose. Labai dažna visoje Lietuvoje. Vaistams vartojama žolė.…