Stambūs graižai dabina neišvaizdžias trūkažolės stiebų rykštes. Tai vienas iš nedaugelio mėlynais žiedais astrinių šeimos augalų. Visi graižo žiedai liežuviški, dantytomis viršūnėlėmis. Pražysta birželio pabaigoje ir žydi iki rudens. Vaisiai — lukštavaisiai, su trumpų šerelių skristuku. Stiebas aukštas, šakotas, šiurkštus. Lapai pailgi, šiurkštūs, pamatiniai stambūs, plunksniškai skiautėti ir dantyti, stiebo mažesni, lygiakraščiai, su auselėmis. Daugiametis augalas su liemenine šaknimi. Išgyvena daug metų. Sėklos sudygsta iš rudens.
Auga pakelėse, dirvonuose, patvoriuose, ant kelių pylimų, bergždynuose, nemažai azoto junginių turinčiuose dirvožemiuose.
Žieduose gausu nektaro, dėl to trūkažolės vertina bitininkai. Graižąs prasivėręs nuo ankstaus ryto iki vidurdienio, vėliau žiedai susiglaudžia. Trūkažolės šaknys (kasamos rudenį) vartojamos medicinoje, taip pat kaip kavos pakaitalas, vadinamas cikorija; šiam tikslui ji ir auginama. Lapai tinka salotoms. Gyvuliai trūkažolę ėda patenkinamai. Ji ypač vertinga pavasarį, kai lapai dar nebūna šiurkštūs. Šį augalą mėgsta smulkūs graužikai.