Straipsniai apie sodo augalus.
Suillus variegatus Vaisiakūniai vidutinio didumo, dideli, stambūs, gelsvi, pilkai geltoni, geltonai rudi. Trama geltona, perlaužta ar perpjauta mėlynuoja. Sporos elipsiškai verpstiškos, 7—11 x 3—4 u m. Auga pavieniui, dažniausiai grupėmis, pušynuose, rugpjūčio—spalio mėn. Ypač paplitęs pietrytinėje Lietuvos dalyje. Jis dar vadinamas makavyku, sediku. Vartojamas maistui šviežias, marinuotas, džiovintas, sūdytas. III kategorijos, jame gausu Mg. Kad…
Boletus erythropus Vaisiakūniai gražūs, stambūs, mėsingi. Šis baravykas labai panašus į paąžuolį. Jo trama ryškiai geltona, perlaužus staigiai mėlynuoja, o koto paviršius ryškiai oranžiškai raudonai dėmėtas, be tinklelio (tai ypač netipinga paąžuoliui). Sporos verpstiškos, 12 — 18 x 5 — 6,5 u m. Auga liepos—rugsėjo mėn. mišriuose miškuose, ypač mėgsta kalkingus ąžuolynus. Retas grybas. Vartojamas…
Boletus luridus Vaisiakūniai stambūs, dideli, mėsingi. Kepurėlė 5 — 15(20) cm skersmens, jauna gaubta, vėliau beveik plokščia, matinė, po lietaus lipni, tamsiai ruda, pilkai ruda, geltonai ruda. Jauni vamzdeliai geltoni, senų grybų žalsvai geltoni, poros iš pradžių raudonos, vėliau rudai raudonos, paspaudus pamėlynuoja. Kotas 5—15 cm ilgio, 3—5 cm storio, į pagrindą storėjantis, oranžiškai raudonas,…
Xerocomus badius Vaisiakūniai vidutinio didumo, retai dideli. Kepurėle 5—8(10—12) cm skersmens, iš pradžių pusiau iškili, vėliau paplokščia, mėsinga, matinė, po lietaus gleivėta, rausvai ruda, juosvai ruda. Jaunų grybų vamzdeliai gelsvi, senų gelsvai žalsvi, net pilkai žalsvi. Poros apvalios, paspaudus mėlynuoja. Kotas 4—10 cm ilgio, 1 —1,5(2,5) cm storio, gelsvai rusvas, šviesiai rudas, be tinklelio. Trama…
Leccinum aurantiacum Grybautojų labai gerai pažįstamas ir mėgstamas grybas. Vaisiakūniai dideli, stambūs. Kepurėlė iki 30 cm skersmens, o kotas iki 20 cm ilgio ir 6 cm storio. Vaisiakūnio spalva labai priklauso nuo augimvietės, dirvožemio rūgštingumo, klimatinių sąlygų. Trama balta, kieta, paspaudus, perpjovus ar perlaužus keičia spalvą į pilkai melsvą, pilkai violetinę, rusvą, net juosva. Sporos…
Boletus pinicola Vitt. Vaisiakūniai mėsingi, dideli. Kepurėlė 5 —15(20—25) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių apvali, senesnių pusrutuliška, išsiplėtusi paplokščia, matinė, rusvai ruda, raudonai ruda, purpuriškai ruda, kartais violetinio atspalvio. Vaisiakūnių vamzdeliai iš pradžių pilkšvi, kreminės spalvos, vėliau žalsvi, iki 2 cm ilgio. Poros balsvos, pilkšvos, senų grybų rusvai gelsvos, kampuotos. Kotas 5 —10 cm ilgio, 3—5…
Boletus edulis Bull.: Fr. Vienas geriausiai pažįstamų ir vertingiausių valgomu grybų Lietuvoje. Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Auga birželio—lapkričio mėn. įvairiuose miškuose po eglėmis, ąžuolais, beržais, pušimis. Priklausomai nuo augimvietės baravykai skiriasi forma, spalva ir dydžiu, dėl to išskiriamos jo formos, net rūšys. Grybingiausia, baravykingiausia pietrytinė Lietuvos dalis. Vartojamas daugiausia džiovintas, tinka marinuoti, sūdyti, šaldyti, sulčių gamybai.…
Craterellus cornucopioides Fr. Vaisiakūniai vidutinio didumo, trimito pavidalo, giliai, iki pat koto pagrindo įdubę, 5 —12 cm aukščio, viršutinė dalis 3 —10 cm pločio, vidus tamsiai pilkai rudas, melsvai rudas, kartais net juodas, plaušuotas, žvynuotas, odiškas, pakraščiai užsilenkę žemyn, netaisyklingai banguoti. Himenoforas nelygiai raukšlėtas, klostėtas, kartais beveik lygus, pilkas, melsvai pilkas, kartais su baltomis apnašomis.…
Cantharellus cinereus Fr. Vaisiakūniai smulkūs, neryškiai diferencijuoti į kepurėlę ir kotą. Kepurėlė 2 — 5 cm skersmens, gilaus piltuvėlio formos, plona, skiautėta, plaušuota, žvynuota, nuo pilkos iki tamsiai pilkai ar juodai rudos spalvos. Himenoforas nelabai klostėtas, pilkas, melsvai pilkas, su neryškiomis skersinėmis gyslelėmis. Kotas 3—5(6) cm ilgio, 0,3—0,8 cm storio, tuščiaviduris, pilkas, pilkai rudas. Sporos…
Cantharellus cibarius Fr. Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 3—7(10—15) cm skersmens, piltuvėlio formos, geltona. Lakšteliai siauri, stori, nuaugtiniai. Kotas suaugęs su kepurėle, žemyn smailėjantis, kepurėlės spalvos. Trama gelsva, tampri, malonaus kvapo ir skonio. Sporos elipsiškos, 8—11 x 4—6 u m. Auga liepos—spalio (lapkričio) mėn. pušynuose, eglynuose, Lietuvoje labai paplitęs ir grybautojų mėgstamas, beveik nekirmijantis grybas, dar…
