Kategorija: Apie augalus

Straipsniai apie sodo augalus.

Kopustgalvis raukšlius

Sparassis crispa Fr. Vaisiakūniai primena susiraukšlėjusią, susigarbiniavusią kopūsto galvą, sudarytą iš daugybės skiautelių, plokštelių, stambūs, iki 30—40 cm skersmens, balsvi, gelsvi, seni geltonai rudi. Kotas labai trumpas, ne ryškus. Trama balta, gelsva, malonaus skonio ir kvapo, trapi. Sporos rutuliškos, 4—7 x 4—5 u m. Auga liepos—spalio mėn. apie pušų, eglių kamienus, ant kelmų, dažniausiai pavieniui.…

Taurinis žvakidėlis

Clavicorona pyxidata Vaisiakūniai vidutinio didumo arba dideli, iki 15 cm aukščio, gausiai šakoti į stambesnes ar smulkesnes šakeles, kiekvienos šakelės viršūnė lyg žvakidės diskelis. Kotas neryškus. Jauni vaisiakūniai geltoni, senesni rudai geltoni. Trama balta, tampri, kartaus skonio. Sporos elipsiškos, 4—5 x 2—3 u m. Auga birželio—rugsėjo mėn. ant išvirtusių, supuvusių drebulių, beržų, gluosnių, retai ant…

Skiauterėtasis žagaris

Clavulina cristata Vaisiakūniai smulkūs, labai šakoti, retai nešakoti, vidutinio didumo, 3—8(10) cm aukščio. Nuo 1 — 2 cm ilgio koto dichotomiškai šakojasi baltos, vėliau gelsvos, rusvo atspalvio šakelės, kurios viršūnėje spygliškai nusmailėjusios. Trama balta, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos apvalios, 7— 11 x 6—10 u m. Auga miškuose, jų pakraščiuose, pakelėse, nuo vidurvasario iki…

Krūmiškasis šakočius

Ramaria flava Vaisiakūniai daugiausia vidutinio didumo arba dideli. Krūmeliai 5—10(15) cm aukščio. Iš 3—6 cm aukščio koto išauga gausiai išsišakojusios, viršūnėje dvišakos, geltonos, citrinos geltonumo, ochriškai geltonos stambesnės ar smulkesnės šakelės. Trama balta, vėliau gelsva, trapi, be ypatingo skonio. Sporos pailgai elipsiškos, karpotos, 11 — 18 x 4—6,5 u m. Auga nuo vidurvasario iki vėlyvo…

Čerpėtasis žvynadyglis

Sarcodon imbricatus Vaisiakūniai dideli, tamprūs. Kepurėlė 5 —12, kartais iki 30 cm skersmens, jauna truputį iškili, vėliau paplokščia, kartais net šiek tiek įdubusi, pilkšvai ar net juosvai ruda, su ryškiai rudais, dideliais žvynais, apatinė pusė apaugusi pilkais ar pilkai rusvais, iki 1 —1,5 cm ilgio dygliais, kotu nuaugusiais žemyn. Kotas 3—8 cm ilgio, 1—3 cm…

Sėjamasis žirnis

Pisum sativum Botaninis aprašymas: Vienametis 30-150cm aukščio pilkai ar gelsvai žalias augalas su laiba, ilga, šakota liemenine šaknimi ir pavieniu stiebu. Stiebas laipiojantis arba kylantis, nešakotas, plikas, tuščiaviduris, šiek tiek kampuotas. Lapai ant ilgų lapkočių, poromis priešiškai plunksniški, iš 4-6 lapelių, baigiasi dideliu ir šakotu ūseliu. Lapeliai ploni, kiaušiniški, lygiakraščiai, pjūkliški ar dantyti, bukomis, trumpai…

Paprastoji žemuogė

Fragaria vesca Botaninis aprašymas: Daugiametis 5-20cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, rusvas, driekiasi horizontaliai arba įstrižai, padengtas lapų ir prielapių liekanomis. Vieni stiebai šliaužiantys, ploni, įsišaknijantys; kiti- statūs, žydintys. Lapai trilapiai: vidurinysis lapelis kotuolas, kiaušiniškas, šoniniai dažniausiai bekočiai, stambiai dantyti, su rausvomis liaukutėmis, apatinė jų pusė melsvai žalia, gausiai pūkuota. Stiebas ir lapkočiai plaukuoti. Žiedai…

Paprastoji vyšnia

Cerasius vulgaris Botaninis aprašymas: Nedidelis iki 6m aukščio medis arba krūmas su šakninėmis atžalomis. Laja plati, apvali, su tvirtomis, Į viršų augančiomis šakomis. Ūgliai pliki, vyšninės spalvos, su pilku apnašu. Lapai standūs, plačiai elipsiški, nusmailėjusia viršūne, dantytu pakraščiu; jų viršutinė pusė tamsiai žalia, blizganti, plika, apatinė- šviesesnė. Žiedai balti, po 2-4 susitelkę į skėčius. Žydi…

Vaistinė šventagaršvė

Angelica archangelica Botaninis aprašymas: Dvimetis arba daugiametis 100-250cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas, mėsingas, aromatingas, su daugeliu pridėtinių šaknų; nulaužus išsiskiria baltos pieniškos sultys. Stiebas storas, status, apvalus, tuščiaviduris, dryžuotas, viršuje šakotas, apačioje plikas. Lapai 2-3 kartus plunksniški, stambūs(iki 80cm ilgio), pliki, melsvai žalia apatine puse. Lapų makštys stambios, rausvos. Žiedeliai žalsvai arba gelsvai balkšvi,…

Sodinė šilauogė

Vaccinium x covilleanum Botaninis aprašymas: Šilauogių krūmai išauga iki 1,5m aukščio. Lapų forma panaši į mėlynių, tik jie kelis kartus didesni. Žydi birželio mėnesiais. Uogos, nelygu veislė, noksta liepos-rugsėjo mėnesiais. Jos panašios į mėlynes, tik gerokai didesnės, 1-2cm skersmens, susitelkusios kekėse. Priskiriama nuo 3 iki 6kg uogų nuo vieno krūmo. Uogų saldžiarūgštis skonis nenusileidžia mėlynėms,…