Skėtinė stambiažvynė

Macrolepiota procera

Vaisiakūniai stambūs, panašūs į musmires. Kepurėlė užauga iki 30, pasitaiko net 40 cm skersmens, jauna ovališka, vėliau paplokščia, skėtiška, su lygiu rudu gūbreliu, žvyneliai rudi, tarpžvyniai pilkšvi, pilkšvai rusvi. Lakšteliai balti, minkšti, platūs, nepriaugę prie koto. Kotas 10—25(30) cm ilgio, 2—3 cm storio, prie pagrindo gumbiškai sustorėjęs, bet be volvos (išnaros), iš pradžių balsvas, vėliau rusvas, senų grybų rudas, apaugęs pilkai rusvais žvyneliais, su paslankiu odišku rinkių. Trama balta, minkšta, riešutų skonio, malonaus kvapo, mėsinga. Sporos 15—20 x 10—12 u m. Auga liepos—spalio mėn. išretintuose pušynuose, eglynuose, retai lapuočių miškuose, miškų pakraščiuose, pakelėse, dažniausiai grupėmis. Geras valgomas grybas, kartais vadinamas skėtine žvynabude, ypač skanus keptas ant sviesto, III kategorijos.
Vartojamas šviežias, sūdytas, džiovintas, tinka grybų miltų gamybai. Perspektyvus grybas, nes jo galima pasidauginti ne tik miške, bet ir dirbtinėmis sąlygomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.