RAUDONŲJŲ IR BALTŲJŲ SERBENTŲ GENĖJIMAS
Raudonieji ir baltieji serbentai genimi kitaip negu juodieji, nes jie dera ne ant jaunų stiebų, bet ant puokštinių šakučių, išaugusių iš keliamečių stiebų. Puokštinės šakutės pradeda formuotis antraisiais metais, o stiebai auga 6-7 metus.
Rudenį pasodinti serbentai pavasarį trumpinami virš 3— 4 pumpuro. Antrųjų metų pavasarį išpjaunami tik besikryžiuojantys arba išlinkę stiebai. Visi stiprūs, vertikaliai augantys arba į krūmo išorę šiek tiek pasvirę stiebai paliekami. Taip pat genima ir trečiaisiais metais.
Raudonieji ir baltieji serbentai pradeda derėti trečiaisiais metais po pasodinimo. Iš pradžių visos uogos būna stambios ir dailios. Senų sutankėjusių ir užpavėsintų krūmų uogos smulkėja, noksta ne vienu metu. Jau ketvirtaisiais metais krūmus reikia pradėti retinti. Krūme turi būti ne daugiau kaip 8—10 stiebų. Kadangi kasmet išauga nauji stiebai, jų greitai pasidaro per daug. Retinant šalinami seniausi, tamsiai pilki, dažniausiai nulinkę arba net gulintys ant žemės stiebai, o vietoj jų paliekama tiek pat jaunų stiebų. Jeigu išauga per daug vienmečių stiebų, jie irgi retinami pašalinant silpniausius.
RAUDONŲJŲ IR BALTŲJŲ SERBENTŲ FORMAVIMAS PRIE ŠPALERIŲ
Špaleriniu būdu auginamų serbentų derlius iš hektaro labai padidėja palyginus su įprasta auginimo sistema. Numatomi prie špalerių formuoti serbentai sodinami tankiau. Dideliuose uogynuose, kur svarbiausi priežiūros darbai atliekami traktoriais, atstumai tarp eilių turi būti 3 m, o eilėse — nuo 0,5 iki 1,5 metro. Sumažinus atstumus iki 0,5 m, galima labai greitai gauti didelį uogų derlių. Mažuose, rankomis prižiūrimuose plotuose pakanka 1,5 m pločio tarpueilių.
Špaleriais formuojami serbentų stiebai pririšami prie atramų. Atramos — tai eilėse įkasti gelžbetoniniai, metaliniai arba mediniai stulpeliai. Jie turi būti ne žemesni kaip 2,2 m, o atstumai tarp jų—10—12 metrų. Tarp stulpų ištempiama 2—3 mm storio cinkuota viela 60, 110 ir 160 cm aukštyje nuo žemės.
Krūmai sodinami taip, kad ilgiausi stiebai būtų nukreipti į eilę. Eilėje augantys stiebai paliekami, o nukreipti tarpueilių link — išpjaunami iki žemės. Paliekamų stiebų skaičius priklauso nuo sodinimo atstumų. Jeigu serbentai sodinami kas pusė metro eilėje, paliekami tik 2 stiebai. Sodinant metro atstumu, kiekviename krūme reikia palikti 4 stiebus. Atstumai tarp stiebų eilėje turi būti apie 25 cm.
Pasodinus krūmus 1 —1,5 m atstumais, pirmaisiais metais išauga per mažai stiebų, kad eilė būtų pakankamai tanki. Tuomet trūkstami stiebai išauginami antraisiais metais. Palikti stiebai pririšami prie vielos. Rišama viena virvute neprispaudžiant stiebo. Virvutės galas pritvirtinamas eilės pradžioje, paskui, laikant kamuolį dešinėje rankoje, ji spirališkai apvyniojama aplink vielą ir stiebus, prilaikomus kairiąja ranka. Palenkiant stiebus, reguliuojamas atstumas. Tarp stiebų turi būti apie 25 cm. Rišant negalima spausti virvutės, kad storėjantys stiebai nejsiveržtų ir nenulūžtų. Pririšus reikiamą kiekį stiebų, kiti išpjaunami. Ateinančiais metais išpjaunami visi iš šaknies kaklelio išaugę nauji, vadinamieji nuliniai, stiebai. Šoninės, ant pagrindinių stiebų išaugusios šakos patrumpinamos. Geriausia jas trumpinti vasarą, prieš skinant uogas. Trumpinti galima specialiomis žirklėmis, panašiai kaip genint vertikalias gyvatvorių sienas.
© Sodininkyste.lt