Viena pavojingiausių daržovių ligų yra vadinamasis gumbas. Ši liga pakenkia griežčiams, ridikams, ridikėliams, ropėms bei kopūstams. Bene geriausias būdas išvengti gumbo – sėjomaina. Tai yra, nesodinkite tų pačių augalų toje pačioje vietoje kelis metus iš eilės. Dar padeda dirvos kalkinimas. Tai daryti reikėtų taip – į duobutę, kur sodinsite ar sėsite, įberkite nedidelę saują kalkių miltų (maltos klinties) ir gerai sumaišykite su žemėmis. Į duobutę vietoj kalkių galima dėti ir medžio pelenų, bet šių reikėtų berti dvi saujas į vieną duobutę. Populiari pomidorų ir kopūstų daigų liga – juodoji kojelė. Ši liga pasireiškia taip – patamsėja 
šaknies kaklelis, po to suplonėja, suminkštėja ir galiausiai supūva. Augalai, pažeisti šios ligos, džiūsta, ima virsti, juos tampa lengva ištraukti iš žemės. Taip užsikrėtusius augalus patartina laistyti kalio permanganato tirpalu arba purkšti vieno procento Bordo skysčiu. Kalio permanganato santykis – penki gramai į dešimt litrų 
vandens. Dažna agurkų liga – miltligė. Ją efektingai apdoroja koloidinė siera arba srutų ar šieno pakritų užpilas. Tai senas, bet dar ir dabar plačiai naudojamas dalykas. Kaip tai paruošti: imkite vieną dalį srutų arba šieno pakritų, atskieskite trimis dalimis vandens, gerai išmaišykite ir leiskite pastovėti maždaug tris dienas. Prieš naudojant būtina visą masę dar tris kartus atskiesti vandeniu ir perkošti. Grybo apnašas sunaikins tokio pasigaminto užpilo bakterijos. Likus bent mėnesiui iki derliaus nuėmimo dar galima augalus nupurkšti dvipakaičiu natrio fosfatu (dinatrio fosfatu). Dažna pomidorų liga – fitoftorozė. Ja sergančius augalus patartina nupurkšti vario oksichloridu, polikarbacinu bei polichomo suspensija, santykis – keturiasdešimt gramų į dešimt litrų vandens. Galima naudoti ir vieno procento Bordo skystį. Reikia įsidėmėti, jog tokiais preparatais negalima purkšti vėliau, nei mėnuo iki derliaus 
nuėmimo, o Bordo skysčiu – ne vėliau, nei aštuonias dienas. Pelenligė – šia liga užsikrečia ir suserga kopūstų daigai. Kokie ligos požymiai? Ant lapų ir sėklaskilčių pasimato gelsvos spalvos neryškios dėmės, apatinė lapų pusė apsineša baltomis nuosėdomis, šios nuosėdos progresuojant ligai pagelsta. Pelenligės gydymui padeda augalų pabarstymas malta siera, arba sieros ir kalkių mišiniu, sumaišytų perpus po lygiai. Dar galima sumaišyti ir su medžio pelenais. Labai svarbu nepamiršti pabarstyti ir apatinės lapų bei sėklaskilčių pusės. Tokią procedūrą reikia kartoti po penkių dienų.
Parazitines ir infekcines ligas sukelia tokie organizmai, kaip bakterijos ir grybai. Daržovinių augalų ligas dažniausiai sukelia grybai ir kiek rečiau bakterijos. Grybinės ligos lengvai plinta sporomis, kurias perneša vanduo, vėjas ir vabzdžiai. Didelę įtaką grybinėms ligoms plisti turi ir aplinkos veiksniai: šviesa, drėgmė, oro temperatūra. Esant palankiom sąlygom, grybo sporos, patekusios ant augalo, sudygsta. Pirmieji išoriniai ligos požymiai pasirodo ne iš karto, kai kuriais atvejais gali pasirodyti ir praėjus net dvidešimčiai dienų. Svarbiausia, kad grybų sporos sudygtų ant augalo, turi būti gana aukšta aplinkos temperatūra ir didelis drėgmės santykis. Jei šie poreikiai nepatenkinami, grybai nustoja vystytis, bet taip, deja, jie dar nėra sunaikinami.
Bakterinės ligos plinta per sėklas, dirvą, su vandens ir vabzdžių pagalba. Augalai dažniausiai užsikrečia per įvairiausius susižalojimus. Patekusi bakterija „susargdinti“ augalą gali ir per savaitę, kai kurių ligų požymiai gali pasimatyti ir po trijų savaičių nuo užsikrėtimo. Bakterinė ligos atskiriamos iš to, kad augalas ima pūti, vysti, ant jo susidaro įvairių neaiškios kilmės dėmių, pradeda augti įvairūs gumbai.
Virusai sukelia užkrečiamąsias ligas. Jie nuo vieno augalo prie kito keliauja su vabzdžių pagalba, dažniausiai tie vabzdžiai būna amarai. Virusai sukelia be galo žalingus ir negrįžtamus procesus, labai sumenksta daržovių derlius. Virusai sukelia tokias ligas, nuo kurių ima raukšlėtis lapai, žalia spalva nėra vienoda ant to paties augalo, atskiros augalo dalys gali net patamsėti. Virusai dažniausiai puola pomidorus ir bulves.