Salotos kaip daržovė atėjo į tarptautinę virtuvę iš Italijos, o tiksliau – iš senovės Romos, kurioje salotos buvo vienintelis patiekalas, kurį sudarė daržinė trūkažolė (endivija), petražolės ir svogūnai, paskaninti medumi, pipirais, druska ir actu.
Taigi salotos buvo žinomos dar prieš 2500 metų. Tačiau tik XVI a. Pabaigoje – XVII a. pradžioje salotos peržengė Apeninų pusiasalio ribas ir pateko Prancūzijon, iš pradžių kaip rinktinis rūmų patiekalas, duodamas su kepsniu. Kaip tik Prancūzija XVII-XVIII a. pasidarė antroji salotų tėvynė ir čia jos labai paplito. Šitai nulėmė ne tik apskritai labai aukštas Prancūzijos švelnus, ne ką vėsesnis kaip Italijos klimatas buvo itin palankus auginti salotoms su gausia, sultinga ir saldaus skonio lapija. Vėliau salotos išplito to įvairias valstybes.