Smulkūs balti žiedai kekėse, ant tįstančios žiedyno ašies nokstančios ar jau sunokusios trikampiškos ankštarėlės. Vainiklapiai 4. Augalo lotyniškas vardas reiškia dėžutę ir piemens maišelį.
Foto: Leo Michels, Trikertė žvaginė – Capsella bursa-pastoris
Stiebas apie 30 cm aukščio, nelabai šakotas. Pamatiniai lapai skrotelėje. Lapai įvarios formos: pailgi, linijiški arba kastuviški, lygiakraščiai, dantyti arba plunksniškai iškarpyti. Tai priklauso nuo metų laiko, pavyzdžiui, rudenį išaugusių augalų lapai stambesni, labiau suskaldyti. Stiebo lapai nedideli, pailgi, bekočiai.
Žvaginė yra vienmetė, kartais rudenį sudygę augalai žiemoja, anksti pavasarį peržydi ir sunokina sėklas. Sėklų subrandina daug, jos ilgai išlieka daigios.
Auga daržuose, laukų pasėliuose, pakelėse, panamėse, dykvietėse. Dažna, paplitusi visoje Lietuvoje.
Žvaginę visi pažįsta kaip piktžolę, tačiau vertėtų žinoti jos ir gerąsias savybes. Pavyzdžiui, ji yra populiari vaistažolė; jauni, dar nežydinčių augalų lapeliai kaip vitamininga daržovė tinka salotoms, padažams, sumuštinių sviestui, sėklos — marinatams, jos primena garstyčias. Žolės gyvuliai neėda.