Balti žiedai kekės viršūnėje, o žemiau ant pailgėjusios žiedyno ašies elipsiški vaisiai su ilgo liemenėlio liekana. Žiedo sandara būdinga visiems šios šeimos augalams (neretai vadinami kryžmažiedžiais): 4 taurėlapiai, 4 vainiklapiai, 6 kuokeliai, 1 liemenėlis. Vainiklapių viršūnės giliai įskeltos. Trumpųjų kuokelių koteliai prie pamato su danteliais.
Vaisius — ankštarėlė; sėklos išbyra nukritus abiem sąvaroms.
Stiebas status, šakotas, dažniausiai nuo pamato. Lapai pailgi, lancetiški, be lapkočių, kraštas neryškiai dantytas. Visos jo dalys apaugusios pilkais šakotais plaukeliais ir atrodo apsinešusios dulkėmis. Nuo to ir kilęs augalo vardas — pilkoji miltinaitė.
Vienmetis, kartais dvimetis augalas.
Pradeda žydėti birželio mėn. Žydi iki vėlyvo rudens.
Auga pakelėse, palaukėse, pasėliuose ir daržuose, dykvietėse, prie sodybų, sausose, dažniausiai smėlėtose vietose. Vietomis dažna, kai kur visai neauga.
Žiedai išskiria nektarą, lankomi vabzdžių. Žolė, vos pradėjus augalams žydėti, sukietėja, todėl nei galvijų, nei arklių neėdama. Turi gydančių medžiagų, bet kaip vaistažolė nepopuliari.