Žiedynas — kekė, kuri skleidžiantis žiedams trumpa, vėliau jos ašis smarkiai ištįsta ir žiedynas gerokai pailgėja. Taurėlapių ir vainiklapių po 4, kuokeliai 6 (4 ilgesni ir 2 trumpesni), liemenėlis 1. Taurėlapiai pailgi, visą laiką statūs, 2 iš jų prie pamato išsipūtę. Vainiklapiai gelsvi arba balkšvi, jų gyslos tamsiai geltonos arba violetinės, nageliai ilgi, atbrailos plačios, atsilošusios.
Vaisius — dvinarė ankštara; jos apatinis narelis be sėklų, o viršutinė dalis pailga, skersai kelis kartus persmaugta. Sėkloms sunokus, ankštara persmaugų vietose sulūžinėja į vienasėkles daleles.
Stiebas status, šakotas. Lapai šiurkštūs, mėsingi, plunksniškai suskaldyti, viršūnės skiltys stambios. Arčiau stiebo viršūnės lapai smulkesni, dažniausiai neskaldyti, bekočiai.
Augalas vienmetis, apaugęs šiurkščiais plaukeliais (stiebo plaukuota dažniausiai tik apatinė dalis). Dauginasi sėklomis; išbirusios į dirvą jos ilgai išlieka daigios. A
uga javų pasėliuose, dirvonuose, palaukėse, daržuose, pakelėse. Dažniau įsikuria rūgštokuose, pakankamai derlinguose, gerai išpurentuose dirvožemiuose. Dažnas visoje Lietuvoje.
Žiedai lankomi vabzdžių. Įkyri laukų ir daržų piktžolė, kurią puola vabzdžiai — kopūstų kenkėjai. Svėrė turi sieros junginių, jaunuose lapuose yra gliukozidų. Dar nepražydusiais augalais galima šerti naminius gyvūnus, bet ribotais kiekiais ir būtinai maišyti su kitais.