Helianthus annuus
Botaninis aprašymas:
Vienametis 1-2(4)m aukščio augalas su liemenine ir pridėtinėmis šaknimis. Stiebas tvirtas, 2-7cm storio, status, nešakotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais, šerdis puri, balta. Lapai pražanginiai, paprasti, kotuoti, širdiškai trikampiški, smailūs, su trimis išilginėmis gyslomis, abipus šeriuoti. Graižai
stambūs, 10-40(70)cm skersmens, pavieniai, nusvirę. Kraštiniai žiedai geltoni, liežuviški; vidiniai- rudi, vamzdiški, dvilyčiai. Žydi liepos-spalio mėnesiais. Vaisiusketurbriaunis arba suplotas pailgas lukštavaisis. Aliejinis, maistinis, pašarinis, vaistinis ir dekoratyvinis augalas.
Paplitimas:
Kilęs iš vakarinės Šiaurės Amerikos. Į Europą pateko kaip dekoratyvinis augalas. Ją atvežė ispanai. Dabar auginamas visame pasaulyje. Lietuvoje auginamas soduose, daržuose, laukuose.
Auginimas:
Saulėgrąžos sėjamos patvoriuose ar kitose panašiose vietose, kaip kulisas kompostuojamos žemės krūvoms pridengti. Nelygu veislė, saulėgrąžos užauga 1-2m aukščio. Sėjama nuo balandžio vidurio- kas 50cm į duobutę po 2-3 sėklas. Paūgėjus daigams, toliau augti paliekamas vienas stipriausias augalas. Saulėgrąžų augimas priklauso nuo dirvos derlingumo.
– Graikiškai helios- saulė, anthos- žiedas; dideli žiedynai atrodo kaip saulė. Be to, jie dažniausiai būna pasisukę į saulės pusę.
* * *
Vaistinei žaliavai gaminti renkami tiktai liežuviški visiškai išsivystę žiedai. Jie išpešami iš graižų ir tuojau džiovinami pavėsyje. Taip pat lapai, kurie skinami be lapkočių. Džiovinami pavėsyje. Žaliavoje randama eterinio aliejaus, flavoninės ir karotinės prigimties dažo medžiagos, cholino, karčiosios medžiagos heliantino. Vaisiai renkami, kai subręsta didesnė jų dalis, nes jie bręsta ne vienu laiku. Sėklose yra 35% pusiau džiūstančio aliejaus, baltymų, angliavandenių, 2% chlorogeno rūgšties, rauginių medžiagų ir kitko. Aliejus skaidrus, gelsvas, silpno savito kvapo, malonaus skonio. Į jo sudėtį įeina linoleno ir oleino rūgščių gliceridų.
Vartojimas medicinoje
Saulėgrąžų aliejumi gydoma aterosklerozė, žaizdos, nudegimai, vidurių užkietėjimai. Lapų ir žiedų preparatai skatina apetitą, mažina temperatūrą. Iš sausų lapų ir žiedų gaminama spiritinė tinktūra, kuri vartojama kaip kartumynas apetitui pagerinti. Saulėgrąžų aliejus dažnai vartojamas kaip vidurių laisvinamasis vaistas. Kadangi jis turi nesočiųjų riebiųjų rūgščių, labai tinka aterosklerozei gydyti.
Liaudies medicinoje
Lapų ir žiedų nuoviru pataria gydyti bronchitą, bronchų astmą, kolitą. Taip pat vartojamas ir kosmetikoje. Saulėgrąžų aliejumi tepama sausa, jautri oda, daromi kompresai ir kaukės. Juo gydomos žaizdos, nudegimai ir votys.
Mažina temperatūrą
❖ 2 šaukštus sausų saulėgrąžos žiedlapių užpilti 1/2 litro verdančio vandens. Po 10min nusunkti ir gerti su medumi po stiklinę 2-3 kartus per dieną.
Kaukė jautriai ir linkusiai pleiskanoti odai
❖ Imti kiaušinio baltymą ir šaukštą šilto nerafinuoto saulėgrąžų aliejaus, išplakti, įpilti šaukštelį vandens ir 1 citrinos sultis. Išmaišyti ir gautu mišiniu tepti veidą 3 kartus. Po 15-20min nuvalyti vatos tamponais, suvilgyti šiltu vandeniu ir nuplauti pirmiausia šaltu, paskui, kambario temperatūros vandeniu.
Kaukė sausai odai
❖ Imti kiaušinio baltymą, 50g saulėgrąžų aliejaus, 50g medaus ir viską gerai ištrinti. Veidą nuvalyti, vatos ar marlės tamponais, suvilgytais rafinuotu saulėgrąžų aliejumi, ir plonu sluoksniu tepti paruoštą tyrelę. Tai daryti 1-2 kartus per savaitę. Ši kaukė odą maitina ir minkština.
Agurkų ir saulėgrąžų aliejaus kaukė
❖ 30g šviežių agurkų sulčių, 30g lanolino ir 40g saulėgrąžų aliejaus. Gerai išmaišyti ir gauta tyrele tepti veidą. Ši kaukė ramina, ir minkština odą.
Maistui
Saulėgrąžų aliejus vartojamas įvairiausiam maistui gaminti. Rafinuotas aliejus vartojamas ne tik kulinarijoje, bet ir gaminant margariną, majonezą, žuvies ir daržovių konservus.
Saulėgrąžų sėklų gėrimas
❖ Imti 2-3 šaukštus nuplautų ir išdžiovintų saulėgrąžų sėklų(stiklinei vandens), sumalti kavamale ir užpilti stikline(200 ml) verdančio vandens. Laikyti 20-30min, įdėti šaukštelį medaus.