Juniperus communis L.
Visžalis, tankus, dažniausiai dvinamis, 3 — 5 (15) m aukščio krūmas arba medelis. Vyriškieji augalai glausta, siaura, kūgiška laja, moteriškieji skėstašakiai. Vaisiai — uogos pavidalo kankorėžiai, kurie prinoksta tik antrųjų metų rudenį. Pirmaisiais metais jie būna žali, prinokę — juodi, su melsvo vaško apnašomis, minkštimas saldokas, aromatingas.
Dauginasi sėklomis ir šakninėmis atžalomis. Auga labai lėtai, derėti pradeda po 5 —10 metų, gausiau dera kas 4—6 metai. Šviesamėgis, atsparus šalčiui ir sausrai. Lietuvoje dažnas, labiausiai paplitęs pušynų trake. Auga dirvonuose, upių šlaituose, pasitaiko durpynuose. Vaisiuose yra iki 40% cukrų, 0,7—;1,6.% pektinų, 0,5 — 2% eterinio aliejaus, 3,5% baltymų, organinių rūgščių. Vaisiai vartojami medicinoje, veterinarijoje, yra geras prieskonis gėrimams, žuviai, -mėsai paskaninti. (Nuo didesnio kiekio vaisių galima apsinuodyti!) Iš medienos, vaisių ir spyglių gaminamas aliejus. Šakelėmis minta briedžiai, jomis dezinfekuojamos patalpos, rūkoma mėsa, žuvis. Mediena tinka smulkiems dirbiniams. Kadagys — svarbus sanitaras. .Nustatyta, kad 1 ha kadagynų išskiria per parą apie 30 kg fitoncidų, todėl vertėtų plačiau jį auginti miestų bei kurortų apylinkių želdiniuose. Tinka gyvatvorėms, gėlynams ir eroduojamiems šlaitams sutvirtinti. Labai dekoratyvi jo glaustašakė forma.