Straipsniai apie sodo augalus.
Betula pubescens Ehrh. (Beržinių šeima) Tai daugiametis, labai paplitęs, nesvyrančiomis šakomis medis. Lapai apvaliu pamatu, plaukuota apatine puse. Medis žydi anksti pavasarį. Žiedai susitelkę žirginiais. Plaukuotasis beržas mėgsta augti drėgnesnėse pievose, miškuose. Vaistinei žaliavai renkami neišsiskleidę beržo pumpurai anksti pavasarį, o lapai – žydint. Tinka ir karpotasis beržas. Šakutės nupjaunamos, surišamos į šluoteles ir džiovinamos…
Rubus idaeus L. (Erškėtinių šeima) Aviečių stiebai statūs, apvalūs, dygliuoti, lapai trilypiai, plunksniški, nelygiai dantyti, apatinė jų dalis pilka, viršutinė žalia. Avietės žydi gegužės-birželio mėn. baltais smulkiais žiedais, susitelkusiais į žiedynus. Sudėtiniai šviesiai raudonos spalvos vaisiai (uogos) prinoksta liepos-rugpjūčio mėn. Lietuvoje avietės auga lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose, taip pat pamiškėse, kirtimuose, krūmuose, drėgnose vietose.…
Alos arborescens Mill. (Lelijinių šeima) Tai visad žaliuojantis vaistinis augalas. Jis turi išsišakojantį stiebą, pražanginius mėsingus, dygliuotus lapus. Lapo viduje – gleivinga masė, kurioje kaupiasi drėgmės atsargos. Oranžinės ar geltonos spalvos žiedai telkiasi kekėmis. Alijošius žinomas daugiau kaip 3000 metų prieš mūsų erą. Kilęs iš Rytų ir Pietų Afrikos. Lietuvoje alavijas paplitęs kaip kambarinis augalas.…
Apie augalą Acorus calamus L. (Ajerinių šeima) Balinis ajeras yra daugiametis maloniai kvepiantis žolinis augalas. Jo šakniastiebis balsvas, beveik visas vienodo storio. Prie pat vandens augančių ajerų šakniastiebiai būna stambesni. Lapai ilgi, blizgantys. Augalas žydi birželio-liepos mėn. Ajero žiedai – žalios burbulės, augančios tarsi iš lapo šono. Šaknų paruošimas Rudenį ir pavasarį kasami ajero šakniastiebiai…
Krapas – vienmetis, nereiklus, trumpos vegetacijos augalas. Sėti galima labai anksti pavasarį, nes dygsta esant 2-3 laipsniams šilumos. Dygsta ilgai – apie 10 dienų, kartais iki dviejų savaičių. Kad sudygtų greičiau, prieš sėją sėklos 2-3 dienas pamirkomos, vandenį keičiant kas 6-8 valandas, t .y. apie tris kartus per parą. Vešliausi išauga dirvoje, kurioje priešsėlis buvo…
Vaistai auga po mūsų kojomis, ir mes juos mindome darže, lauke, miške. Jeigu augalus laiku surinktume ir paruoštume, turėtume puikių fitopreparatų, kuriais galėtume gydyti lėtines ir kitas ligas. Dauguma jų yra tablečių ir cheminių medžiagų, kuriomis dažnai „maitinamės“, pakaitalas. Vaistažolių preparatai paprastai būna vidiniai ir išoriniai. Vidiniai – tai iš šviežio augalo išspaustos sultys, užpilai…
Tricholoma vaccinum Vaisiakūniai smulkūs arba vidutinio didumo. Kepurėlė 5—7(8) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių gaubta, senesnių horizontali, kartais centrinė dalis kiek įdubusi, su gūbreliu, pakraščiai užsilenkę žemyn, plaušuota, žvynuota, raudonai ruda, oranžiškai ruda, rausvai ruda. Lakšteliai iš pradžių balsvi, vėliau nešvariai rausvi, su rausvomis dėmėmis, tankūs, platūs, priaugtiniai. Kotas 6—8 cm ilgio, 1,5 cm storio, kepurėlės…
Tricholoma cingulatum Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5—7 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių kūgiška, senesnių paplokščia, kiek įdubusi, plaušuota, žvynuota, pakraščiai beveik nežvynuoti, suskeldėję, pilka, pilkai ruda. Lakšteliai iš pradžių balsvi, vėliau pilkšvi, senų vaisiakūnių geltonuojantys, priaugtiniai. Kotas 4—6 cm ilgio, 0,5— 1 cm storio, balsvas, pilkšvas, lygus, su ryškiu plėvelės pavidalo, lengvai nukrintančiu rinkių. Trama balsva,…
Tricholoma scalpturatum Šis grybas labai panašus į raibąjį baltiką. Vaisiakūniai vidutinio didumo. Gelsvėjantis baltikas nuo raibojo skiriasi smulkesniais, ne tokiais mėsingais ir gelsvėjančiais vaisiakūniais. Kepurėlė 3—7 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių kūgiška, senesnių paplokščia, su gūbreliu, smulkiai plaušuota, žvynuota, kartais visai lygi, dažnai gana giliai suskeldėjusi. Lakšteliai iš pradžių balsvi, vėliau pilkšvi, gelsvo atspalvio, tankūs, priaugtiniai.…
Tricholoma terreum Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 3—8 cm skersmens, kūgiška, senesnių grybų paplokščia, su gūbreliu, šiurkšti, plaušuota, žvynuota, pilka, pilkai ruda. Lakšteliai balsvi, pilki, priaugtiniai. Kotas 3—8 cm ilgio, 1 —1,5 cm storio, jaunų grybų baltas, senesnių pilkas, viršutinė dalis su baltais taškeliais. Trama pilkšva, trapi. Sporos elipsiškos, 5—7 x 4—4,5 u m. Auga rugpjūčio—spalio…
