Vaistinis valerijonas, dar vadinamas „kačių žole“, „miškine levanda“ ar „mėnulio žolė“, yra pasaulyje plačiai paplitęs augalas. Jis aptinkamas drėgnuose augavietėse, tokiose kaip upelių pakrantės, pievų pakraščiai ir pamiškės. Viduramžiais jis buvo vertinamas kaip piemonė nuo podagros ir dieglių, be to, augalas turėjo saugoti nuo raganų ir demonų. Jau daug šimtmečių žinomas augalo raminamasis poveikis. Vaistinis…
Iš Viduržemio pajūrio kraštų ir Šiaurės bei Vakarų Afrikos kilusį vaistinį čiobrelį vienuoliai pernešė per Alpes. Jau egiptiečiai, graikai ir romėnai vertino jo poveikį. Viduramžiais dėl prieskoninių ir vaistinių savybių jis buvo auginamas vienuolynų soduose. Tai 30-40 cm aukščio siekiantis puskrūmis su šakotais stiebais ir šiek tiek sumedėjusiomis šakelėmis. Siauri kieti lapai šiek tiek užsiraičiusiais…
Iš Europos kilęs augalas yra paplitęs visame Šiaurės pusrutulyje, kur daugiausia auga pievose. Jo teigiamą poveikį sveikatai pastebėjo jau senovės arabai ir graikai. Viduramžiais jis buvo labai populiarus. Augalas dar vadinamas piene, sviestagėlė, arba karviažole. Šio daugiamečio augalo žiedynstiebiai siekia 20-40 cm aukščio. Jam būdingi ilgi giliai karpyti lapai, sutelkti pamatinėje rozetėje, kuri išauga iš…
Šis trumpaamžis daugiametis augalas yra kilęs iš Kaukazo, bet dėl gydomųjų savybių ir dekoratyvumo paplito ir kitose Europos dalyse. Seniau vaistinis skaistenis buvo vartojamas gimdymo sąrėmiams skatinti. Vienametis arba daugiametis augalas, išaugantis iki 50 cm aukščio, su kiaušiniškais plaukuotais pamatiniais lapais, susidedančiais iš 3-5 porų lapelių. Vasarą išsivysto panašūs į saulutės graižai, sudaryti iš geltonų…
Paprastoji rykštenė priklauso Europos natūraliai florai ir dažniausiai aptinkama upių krantuose, taip pat pakelėse ir palei takus. Germanai ją naudojo žaizdoms gydyti, taip pat buvo manoma, kad ji varo šlapimą. Šalčiui atsparus daugiametis augalas užauga iki 1 m aukščio. Jo lapai lancetiški, pražanginiai. Žydi nuo vasaros vidurio iki ankstyvo rudens. Žiedus sudaro 6-8 mm skersmens…
Baltoji garstyčia yra kilusi iš Viduržemio pajūrio kraštų ir Azijos regiono, nusidriekiančio nuo Vakarų Azijos iki Indijos rytinės dalies. Ji priklauso senesiems, dar Biblijoje minimiems kultūriniams augalams. Su romėnais baltosios garstyčios sėklos atkeliavo per Alpes ir Vakarų bei Rytų Europoje ji buvo auginama vienuolynų soduose. Nuo to laiko iš jos sėklų pagamintos garstyčios yra tradicinis…
