Valgomojo saliero laukinės formos yra kilusios iš Viduržemio pajūrio kraštų ir dabar aptinkamos visose Europos pakrantėse. Tuo tarpu tarp kultūrinių formų yra gausybė šakniavaisinių, lapkotinių ir lapinių veislių. Ši daug vitaminų ir prieskonių turinti darživė graikų ir romėnų virtuvėje bei liaudies medicinoje buvo žinoma nuo seno.
Lapinis salieras, kaip ir lapkotinis salieras, nesudaro šakniavaisių, o išaugina plonas ir šaknotas liemenines šaknis. Ant briaunoto stiebo auga tamsiai žali plunksniškai suskaldyti lapai, kurie turi eterinių aliejų ir vartojami kaip prieskoniai. Dėl atsparumo šalčiui jis paprastai auginamas tik kaip vienametis augalas. Balti žiedų skėčiai pasirodo tik auginant kaip daugiametį augalą.
Valgomajam salierui reikia derlingo dirvožemio, kuris negreitai išdžiūsta. Kad augalas būtų aromatingas, augavietė turi būti pakankamai saulėta.
Anksti pavasarį sėklas pasėjus ir daigus paauginus patalpoje, derliaus galima sulaukti greičiausiai. Daigai išpikuojami, o į atvirą gruntą sodinami gegužės mėnesį. Lapiniams salierams pakanka 10-15 cm atstumo. Dirva turi būti puri ir išravėta. Vasarą augalui reikia daug vandens. Lapinius salierus galima auginti šalia kopūstų, pupų ir pupelių, nes atbaido vikšrus.
Lapus galima skinti bet kada ir vartoti šviežius. Sudžiovinti ar užšaldyti žemoje temperatūroje jie išlaiko aromatą. Šakniavaisiai iškasami rudenį, kai tik nuvysta lapai. Lapkotinius salierus galima nuimti dalimis, pradedant nuo rugpjūčio mėnesio.
Švieži ar konservuoti lapai vartojami padažams, salotoms, troškiniams ir sriuboms. Jų lapų ir šakniavaisių dedama į sriubas. Lapkotinius salierus galima valgyti su gardžiu padažu, kramsnoti žalius arba vartoti salotoms. Šakniavaisiai valgomi žali arba troškinti.
Lapuose yra eterinio aliejaus, kuris yra stiprus driuretikas ir gerina kraują. 2 arbatinius šaukštelius salierų lapų, užplikius ¼ l vandens, galima pasigaminti sveikatą gerinančios arbatos. Salierai pasižymi antireumatiniu poveikiu. Todėl sergančiųjų reumatu valgiaraštyje jų neturėtų trūkti.
Pikantiškos daržovių salotos
4 porcijoms reikia apie 50 g lapinių salierų, 100 g daržinio builio, 100 g rėžiuko, po 1 ryšelį svogūnų laiškų ir baziliko, 2 ryšelius garbanotųjų petražolių ir 1-2 pakelius sėjamosios pipirnės. Visas daržoves, išskyrus pipirnes, nuplauti ir nusausinti, nuskabyti lapus. Svogūnų laiškus supjaustyti, pipirnes susmulkinti. Užpilus smulkiai sukapoti 100 g violetinių svogūnų, išmaišyti su 2 šaukštais baltojo vyno acto ir 3 šaukštais aliejaus, pasūdyti, paskaninti šviežiai maltais pipirais ir žiupsneliu cukraus. Daržoves išmaišyti ir supilti paruoštą užpilą.