Vaistai auga po mūsų kojomis, ir mes juos mindome darže, lauke, miške. Jeigu augalus laiku surinktume ir paruoštume, turėtume puikių fitopreparatų, kuriais galėtume gydyti lėtines ir kitas ligas. Dauguma jų yra tablečių ir cheminių medžiagų, kuriomis dažnai „maitinamės“, pakaitalas.
Vaistažolių preparatai paprastai būna vidiniai ir išoriniai. Vidiniai – tai iš šviežio augalo išspaustos sultys, užpilai ir nuovirai, paruošti iš šviežios ir džiovintos žaliavos, spiritiniai antpilai, džiovintų vaistažolių milteliai ir kt.
Išoriškai vaistažoles galima vartoti vonioms, skalavimams, pavilgams, kompresams, trynimams ir t.t.
Galeninius preparatus namuose ruošti patogiausia termose, į kurį suberta vaistinė žaliava užplikoma vandeniu ir ekstrahuojama 4-6 val., paskui perkošiama ir geriama.
Augalinių preparatų poveikis yra platesnis ir švelnesnis negu grynų sintetinių medžiagų. Augale susikaupusios veikliosios medžiagos yra mažesnės koncentracijos, įvairesnės, geriau susiderinusios, mažiau paraližuoja ląstelių struktūrą, todėl rečiau sukelia alergiją. Be veikliųjų, dar yra daug pagalbinių medžiagų, kurios padeda pirmosioms rezorbuotis į organizmo ląsteles ir kartu pačios savarankiškai veikia tam tikrus organus bei sistemas. Drauge su augalinėmis medžiagomis organizmas gauna labai reikalingų fermentų, cheminių elementų, natūralios struktūros vitaminų. Specialistas gali rekomenduoti jų daugiau ar mažiau, kad būtų norimas poveikis. Liaudies medicina vaistiniais augalais gydo paprastai ilgai, su pertraukomis.
Nustatyta, kad vaikų, pagyvenusių žmonių, ligonių organizmas yra gležnesnis, jautresnis sintetiniams cheminiams junginiams, t.y. vaistams, todėl vaistiniai augalai labiau tinka lėtinėms ligoms gydyti bei profilaktikai.
Tinkamai vartojamas vaistažoles galima laikyti vaistiniu ir maistiniu produktu, aprūpinančiu mūsų organizmą labai reikalingomis natūraliomis medžiagomis ir apsaugančiu nuo daugelio ligų. Norint sulaukti gerų gydymo rezultatų, reikia paruoštą vaistinę augalų žaliavą laikyti tinkamai. Džiūdamos vaistažolės keičiasi. Blogai laikomos jos pamažu praranda biologiškai aktyvias medžiagas ir netenka vertės. Drėgnoje vietoje, netinkamoje taroje vaistinė žaliava praranda spalvą, joje įsiveisia mikroorganizmų, pelėsinis grybelis. Jos vartoti jau negalima. Patalpa, kurioje laikomi augalai, turi būti sausa, gerai vėdinama. Vaistažolės, turinčios eterinio aliejaus, laikomos toliau nuo kitų vaistinių augalų ir kt.