Žyma: Pupiniai

Pievinis pelėžirnis (Lathyrus pratensis L.)

Ilgakotėse kekėse po kelis geltonus žiedus. Žydi birželio ir liepos mėn. Vaisiai — pailgos, juosvos, gyslotos ankštys su 8—10 sėklų. Sėklos plokščios, margos. Stiebas liaunas, kylantis, briaunotas, šakotas. Lapai su viena pora priešinių, pailgų, gyslotų lapelių, su prielapiais ir viršūniniu ūseliu arba dygleliu. Ūseliai kabinasi į kaimynines žoles ir kelia į šviesą žiedus. Daugiametis augalas…

Apyninė liucerna (Medicago lupulina L.)

Smulkūs, geltoni žiedai susitelkę į mažas galvutes, kurių koteliai ploni, plaukuoti. Žydi visą vasarą, pirmieji žiedai prasiskleidžia dar gegužės mėn. Vaisiai — pūstos, trumpos ir lenktos vienasėklės ankštys, iš pradžių žalios, vėliau juodos. Stiebas gulsčias arba status, šakotas. Lapai trilapiai, jų lapeliai maždaug vienodi, vidurinio koteliai ilgesni negu šoninių. Prielapiai šiek tiek suaugę su lapkočiu.…

Paprastasis garždenis (Lotus corniculatus L.)

Žiedai po 3—6 susitelkę galvutės pavidalo žiedynuose. Ziedynkočiai ilgi, standūs. Žiedai nedideli. Vainikėlis geltonas, dažnai raudonais krašteliais, džiūdamas įgyja žalsvą atspalvį. Burės lakštelis beveik apskritas, atsilenkęs, o laivelis lenktas vos ne stačiu kampu. Žydi per vasarą ir ilgiau, pradėjęs žydėti dar pavasario paskutinėmis dienomis. Vaisiai — linijiškos ankštys su plonu snapeliu, jose iki 30 sėklų.…

Miškinis pelėžirnis (Lathyrus sylvester L.)

Žiedai gana stambūs, po 3—8 vienašalėse kekėse, išaugančiose lapų pažastyse. Taurelė suaugtinė, plati, jos danteliai smailūs, nelygūs. Vainikėlis rožinis, iš išorės žalsvas. Jo burė plati, įlenkta viršūne, trumpu nageliu, irklai daug trumpesni už burę, o laivelis prie pagrindo turi platų dantelį (bure, irklais ir laiveliu vadinami pupinių šeimos žiedų lapeliai). Žydi visą vasarą, nuo birželio…

Miškinis vikis (Vicia sylvatica L.)

Ilgesnėse už lapus vienašonėse kekėse po 10—20 žiedų. Vainikėlis baltas, rečiau melsvai rausvas, su tamsesnėmis violetinėmis gyslelėmis. Žydi per vasarą, nuo birželio iki rugpjūčio mėn. Vaisiai — nusvirusios juosvai rudos ankštys su 2—3 rudomis ar juodomis sėklomis. Stiebas plonas, ilgas (iki 2 m), gulsčias ar laipiojantis, šakotas. Lapai ilgi, poromis plunksniški, iš 6—8 porų pailgų…

Baltasis dobilas (Trfiolium repens L)

Žiedynas — ilgakotė, apvali, puri galvutė. Kvapnūs žiedai iki 1 cm ilgio, trumpais koteliais, baigdami žydėti nusvyra žemyn. Taurelė gyslota, balsva, vamzdelio kraštai tarp dantelių išmarginti purpurinėmis dėmėmis; 2 viršutiniai danteliai ilgesni už 3 apatinius. Vainikėlis baltas, kartais šviesiai rausvas, burė ilgesnė už kitus lapelius, jos viršūnė kiek įlenkta. Vaisius — pailga, plokščia ankštis su…

Raudonasis dobilas (Trifolium pratense L.)

Po 30—90 kvapių žiedų tankioje, gana didelėje galvutėje, apgaubtoje dviejų lapelių. Kartais galvutės porinės. Žiedynai stiebo šakelių viršūnėse ant neilgų kotelių; žiedai bekočiai. Taurelė šviesiai žalia, su 10 gyslų, plaukuota. Plaukelių priaugusios ir taurelės žiotys, apatinis jos dantelis ilgesnis už kitus. Vainikėlis raudonas, rečiau melsvai rausvas arba baltas, jo lapelių nageliai tarpusavyje suaugę. Vaisius —…