Kategorija: Apie augalus

Straipsniai apie sodo augalus.

Miškinė gudobelė

Crataegus curvisepala Lindm. Dygliuotas krūmas arba medelis. Vaisiai raudoni, neretai su žalsvais taškeliais, elipsiški ar beveik cilindriški, miltingu minkštimu obuolėliai, kurių viršūnėje ilgi, atgal atsilenkę taurėlapiai. Kauliukas dažniausiai vienas. Prinoksta rugpjūčio pabaigoje — rugsėjo mėn. Gana dažna ir vienapiestė gudobelė (C. monogyiia Jacq.). Lapų apatinė pusė šviesi, beveik balsvai žalia, plika, pamatai lygiakraščiai. Vaisiai beveik…

Europinis ožekšnis (Evonymus europaea L.)

Keturnariai žiedai po 3—15 susitelkę į dvistypius ilgakočius žiedynus lapų ar šakelių pažastyse. Taurelė išlieka prie vaisių. Vainiklapiai gelsvai ar žalsvai balti. Kuokeliai 4—5, labai trumpais koteliais. Žydi birželio pradžioje, kartais gegužės pabaigoje. Vaisius — rožinės spalvos dėžutė su 4 išsipūtusiais lizdais. Sėklos stambios, šviesiai rusvos, su oranžiniu apysėkliu, gerai matomu plyšus dėžutės lizdams. Sėklos…

Paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus Mill.)

Žiedai smulkūs, penkianariai, po 2—7 išaugę lapų pažastyse. Taurelė neatsilenkia. Vainiklapiai žalsvai balti, trumpi, platūs. Žydi nuo gegužės iki liepos mėn. Vaisius — rutuliškas sultingas kaulavaisis, kuris nokdamas rausta, vėliau juoduoja. Krūmas ar medelis 3-7 m aukščio. Žievė lygi, tamsi. Lapai pražanginiai, kiek pailgi, lygiakraščiai, tamsiai žali, su trumpais kotais. Nuo vidurinės lapo gyslos lygiagrečiai…

Paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia L.)

Gausiažiedės baltų žiedų šluotelės puošia šermukšnį vasaros pradžioje ne menkiau negu raudonos uogos vasarai baigiantis. Žiedyno šakelės apaugusios pilkais plaukeliais. Žiedai penkianariai. Taurėlapiai su liaukutėmis. Vainiklapiai apskriti. Kuokelių apie 20, jie tokio pat ilgio kaip vainiklapiai. Vaisiai — rutuliški, raudonai oranžiniai obuolėliai su 3—5 sėklomis. Medis arba krūmas 3—15 m aukščio. Šakų ir liemens žievė…

Miškinė obelis (Malus sylvestris Mill.)

Malus sylvestris Mill. Vasaržalis, iki 10—15 m aukščio, dažniausiai dygliuotas medis, kartais krūmas. Žydi gegužės—birželio mėn., žiedyne pirmiausia pražysta centrinis žiedas. Vaisiai — rutuliški, rūgštūs, aštroki obuoliai; prinoksta rugsėjo — spalio mėn. Paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau nėra dažna. Auga pavieniui arba po keletą medžių lapuočių ir mišriuose miškuose. Pakenčia pavėsį, tačiau geriausiai auga ir dera…

Vienapiestė gudobelė (Crataegus monogyna Jacq.)

Žiedynai — nelabai didelės skėtiškos kekės. Žiedai iki 2,5 cm skersmens, balti, penkianariai. Taurėlapiai pailgi, bukaviršūniai, žemyn atsilošę. Vainiklapiai apskriti. Kuokelių 16—20, jų dulkinės rausvos. Liemenėlis tiesus, vienas. Žydi birželio pradžioje, žydėjimas kartais užtrunka 2—3 savaites. Vaisiai — rusvai ar tamsiai raudoni obuolėliai su 1 kauliuku; prinoksta rugsėjo mėn. Krūmas ar nedidelis medis 2—8 m…

Miškinė kriaušė

Pyrus communis L. Vasaržalis medis iki 20 m aukščio, plačiai piramidiška laja, dygliuotomis šakomis. Lapai apskritai kiaušiniški, žvilgančia viršutine puse, džiūdami juosta. Lapkočiai maždaug lapalakščio ilgio. Žiedai balti, skėtiškose kekėse po 6—9. Žydi balandžio—gegužės mėn. Žiedyne pirmiausia pražysta apatinis žiedas. Vaisiai, vadinami kriaušėmis (morfologiškai atitinka obuolį), beveik rutuliški, be vaiskočio duburėlio, 2—3 cm skersmens, žalsvai…

Mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.)

Oras pakvipo medum — visi žino, kad pražydo liepos. Net mėnuo pavadintas liepos vardu, kai būna pats intensyviausias jų žydėjimas, nors dažnai pradeda žydėti birželyje. Nedideliuose žiedynuose po 3-7 žiedus; pažiedlapiai šviesiai žalsvi. Taurėlapiai pailgi, žalsvi. Vainiklapiai šviesiai gelsvi. Kuokeliai tokio pat ilgio kaip vainiklapiai, jų daug, sudaro 5 kuokštus. Vaisius — rutuliškas riešutėlis. Medis…

Paprastoji žemuogė

Fragaria vesca L. Daugiametis, apie 20 cm aukščio žolinis augalas. Peržydėjus žiedsostis išauga į mėsingą, sultingą, kvapų, raudoną netikrąjį vaisių, paprastai vadinamą uoga. (Tikrieji vaisiai — smulkūs, rusvi riešutėliai, kasdieninėje kalboje vadinami sėklomis.) Uogos prinoksta birželio—liepos mėn. Kartais žydi ir dera vėlyvą vasarą bei rudenį. Lietuvoje labai dažna. Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač kirtimuose,…

Miškinis erškėtis

Rosa majalis Herrm. Vasaržalis, 0,5 — 2 m aukščio, dygliuotas krūmas. Žydi gegužės—birželio mėn. Taurėlapiai, žiedui peržydėjus, statūs, vaisiui prinokus nenukrintantys. Vaisiai rutuliški arba rutuliškai kūgiški, oranžiniai arba raudoni, prinoksta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Lietuvoje neretas. Daugiausia paplitęs vakarinėje ir šiaurinėje jos dalyje. Auga panašiose augimvietėse kaip ir paprastasis. Šviesamėgis, šalčiui atsparus. Tai vitaminingiausias mūsų šalies laukinis…