Kategorija: Apie augalus

Straipsniai apie sodo augalus.

Cinoberinė šlakabudė

Cystoderma terrei Vaisiakūniai smulkūs arba vidutinio didumo. Kepurėlė 3—7 cm skersmens, iš pradžių kūgiška, vėliau iškili, senų grybų paplokščia, kartais netaisyklingai išlankstytais kraštais, oranžiškai raudona, rudai raudona, grūdėta (panašiai kaip grūdėtosios šlakabudės), centrinė dalis kartais susiraukšlėjusi. Lakšteliai balti, vėliau gelsvi, tankūs, dantytais pakraščiais, priaugtiniai. Kotas 4—8 cm ilgio, 0,3—1 cm storio, prie kepurėlės baltas, taškuotas,…

Šiaurinė linėja

Linnaea borealis L. Daugiametis, iki 1 m ilgio, visžalis krūmokšnis. Stiebas 1 — 3 mm skersmens, besidriekiantis žeme. Lapai priešiniai, beveik apskriti, 4—25 mm ilgio, 3—15 mm pločio, odiški, lygiakraščiai arba karbuoti, žiemojantys. Žiedai po 2, ilgakočiai, balti su rausvais ruoželiais arba rausvai purpuriniai, kvapūs. Vaisius vienasėklis sausas kaulavaisis. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio—rugsėjo…

Mažalapė liepa

Tilia cordata Mill Daugiametis, iki 30 m aukščio ir iki 1,5 m skersmens medis. Lapai pražanginiai, ilgakočiai, 2—8 cm ilgio ir maždaug tokio pat pločio, smailia viršūne. Žiedynuose 3—10 žiedų su pažiedlapiais. Vainikėlis gelsvai balsvas. Vaisius — su 1 — 2 sėklomis riešutėlis. Žydi birželio—liepos mėn. Vaisiai subręsta rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir atžalomis bei…

Šiurkščioji stambiažvynė

Macrolepiota rhacodes Vaisiakūniai dideli, bet mažesni nei skėtinės stambiažvynės. Kepurėlė 10—20 cm skersmens, jauna ovališka, vėliau gaubta, senų grybų paplokščia, apaugusi dideliais, pilkai rudais žvynais. Lakšteliai balti, vėliau rusvi, platūs. Kotas 8—12(15) cm ilgio, 3—4 cm storio, su rinkių, lygus, nežvynuotas, iš pradžių baltas, vėliau šviesiai rudas, prie pagrindo sustorėjęs, bet be volvos (išnaros). Trama…

Karklavijas

Solanum dulcamara L. Daugiametis, 30—300 cm aukščio puskrūmis. Stiebas kylantis, laipiojančia viršutine dalimi, iš pradžių žolinis, vėliau sumedėja. Lapai pražanginiai, lygiakraščiai, smailūs. Žiedai nusvirusiuose žiedynuose ant ilgų žiedkočių. Vainiklapiai violetiniai, kartais balti. Vaisius — raudona uoga. Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Vaisiai pradeda bręsti liepos mėn. Auga drėgnuose miškuose, krūmuose, pelkėse, vandens telkinių pakrantėse. Paplitęs visoje šalyje.…

Skėtinė stambiažvynė

Macrolepiota procera Vaisiakūniai stambūs, panašūs į musmires. Kepurėlė užauga iki 30, pasitaiko net 40 cm skersmens, jauna ovališka, vėliau paplokščia, skėtiška, su lygiu rudu gūbreliu, žvyneliai rudi, tarpžvyniai pilkšvi, pilkšvai rusvi. Lakšteliai balti, minkšti, platūs, nepriaugę prie koto. Kotas 10—25(30) cm ilgio, 2—3 cm storio, prie pagrindo gumbiškai sustorėjęs, bet be volvos (išnaros), iš pradžių…

Paprastasis kadagys (Ėglis)

Juniperus communis L. Visžalis, dvinamis, rečiau vienanamis, 3—4 m aukščio krūmas, kartais iki 15 m aukščio medis. Laja įvairios formos, bet dažniausiai kūgiška, vyriškų egzempliorių siauresnė, moteriškų — skėstašakė. Stiebas stačias. Pilkai ruda žievė lupasi išilginėmis juostelėmis. Spygliai 10—15 mm ilgio, durklo pavidalo, dygūs. Vyriški kankorėžiai be žiedkočio, geltoni, moteriški su mėsingais žaliais žvyneliais, pavieniai…

Paprastoji ieva

Padus avium Mill. Medžiai arba krūmai 2—10 m aukščio. Kamieno žievė supleišėjusi, specifinio kvapo; jaunų šakučių žievė ruda, su karputėmis. Lapai pražanginiai, dantyti. Žiedai kekėse, vainiklapiai balti. Vaisius — juoda uoga (kaulavaisis). Žydi balandžio—gegužės rnėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio mėn. Auga miškuose, krūmuose, vandens telkinių pakrantėse. Paplitusi visoje Lietuvoje. Vaistinei žaliavai vartojami prinokę vaisiai, kartais žievė.…

Miškinis pievagrybis

Agaricus silvaticus Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5—10 cm skersmens, jauna ovališka, vėliau paplokščia, apaugusi tamsiai rudais žvyneliais. Lakšteliai iš pradžių pilkai rožiniai, vėliau rusvai rudi, senų grybų šokoladinės spalvos, laisvi. Kotas 5—10 cm ilgio, 0,5—1,5 cm storio, baltas, pilkšvas, su rinkių, į pagrindą storėjantis, pamatinė dalis dažniausiai sustorėjusi. Trama balta, minkšta, perlaužus paraudonuoja, malonaus kvapo…

Gudobelė

Crataegus L. Medžiai arba krūmai 3—12 m aukščio. Stiebo žievė rausva, pilka, dažnai nelygiai briaunota. Lapai 1—15 cm ilgio, ištisiniai, skiautėti, rečiau suskaldyti. Žiedai 1 — 2 cm skersmens, škotiškuose žiedynuose. Vainiklapiai balti, rožiniai. Vaisiai rutuliški, oranžiniai, raudoni arba juodi obuolėliai. Kauliukai kieti, trišoniai. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisiai subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi šaknų atžalomis ir…