Straipsniai apie sodo augalus.
Agaricus silvicola Labai panašus į dirvinį pievagrybį. Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Kepurėlė 8—12(15) cm skersmens, jauna ovališka, vėliau paplokščia, horizontali, su gūbreliu arba be jo, smulkiai plaušuota, senų grybų lygi, sausa, balta, balkšva, gelsvai balta, kartais įskilusi. Lakšteliai iš pradžių pilkšvi, vėliau rausvi, rausvai rudi, šokoladinės spalvos, platūs, laisvi. Kotas 6—10(12) cm ilgio, 1—2,5 cm storio,…
Agaricus arvensis Vaisiakūniai stambūs. Kepurėlė 10—15 (20—30) cm skersmens, iš pradžių ovališka, vėliau paplokščia, su neryškiu gūbreliu, mėsinga, plaušuota, balta, senų grybų gelsva. Lakšteliai pilkšvi, vėliau rožiniai, net juodai rudi, laisvi. Kotas 7 —15 cm ilgio, 1—3 cm storio, vienodo storumo, lygus arba plaušuotas, kartais prie pagrindo sustorėjęs, baltas, mėsingas, su odišku rinkių. Trama balta,…
Hedera helix L. Daugiametis, visžalis, iki 20 m ilgio augalas. Stiebas šakotas, driekiasi žeme arba lipa į medžius. Lapai odiški, su 3—5 skiautėmis. Žiedai pusrutuliškuose skėčiuose, kurie susitelkę į kekes. Vainiklapiai žalsvi. Vaisiai — rutuliška, melsvai juoda, su 2—5 sėklomis uoga. Žydi rugsėjo—spalio mėn., sėklos prinoksta kovo — balandžio mėn. Lietuvoje žydi labai retai. Auga…
Pluteus salicinus Vaisiakūniai smulkūs, žalsvo atspalvio, neišvaizdūs. Kepurėlė 3—5 cm skersmens, jauna kūgiška, vėliau iškili, senų grybų paplokščia, matinė, plaušuota, kartais centre net smulkiai žvynuota, plona, pilka, žalsvai pilka. Lakšteliai iš pradžių balti, vėliau rožiniai, rausvi, laisvi. Kotas 3—5 cm ilgio, 0,5—0,6 cm storio, vienodo storumo, lygus, kartais plaušuotas, baltas. Trama pilkšva, be ypatingo kvapo…
Ledum palustre L. Daugiametis, 5 —100 cm aukščio visžalis krūmas. Jaunos šakelės rudos, plaukuotos, o senos pilkai rudos. Lapai lancetiški, linijiški, 7—50 mm ilgio ir 4 mm pločio, odiški, blizgantys. Žiedai balti, rečiau rausvi, apie 10 mm skersmens, tankiuose skėčiuose. Vaisius — 3—8 mm ilgio, pailga dėžutė. Sėklos šviesiai geltonos, labai smulkios, verpstiškos. Žydi gegužės—birželio…
Salix caprea L. Daugiametis, 6—20 m aukščio krūmas arba medis. Jaunų augalų kamienų žievė pilkai žalsva, senų — tamsi, sueižėjusi, nužievinta mediena raudonuoja. Lapai įvairaus dydžio ir formos, lygiais arba karbuotais, nevienodai dantytais kraštais. Vyriškieji žirginiai 5—6 cm ilgio ir iki 2 cm skersmens, moteriškieji trumpakočiai, cilindriški, žydėjimo metu iki 6, o vaisiams prinokus,— iki…
Pluteus atromarginatus Ši skydabudė labai panaši į elninę. Skiriasi kiek mažesniais ir tamsesniais vaisiakūniais, ypač juodais taškeliais lakštelių pakraščiuose. Kepurėlė 5—10 cm skersmens, jauna kūgio formos, senesnė netaisyklingai paplokščia, dažniausiai su buku gūbreliu, apie vidurį plaušuota, žvynuota, ruda, tamsiai ar net juodai ruda. Lakšteliai iš pradžių balti, vėliau rožiniai, pakraščiai išmarginti juodais taškeliais., nepriaugę prie…
Betula pubescens Ehrh. Medis iki 20 m aukščio, nesvyrančiomis šakomis, lygia, balta liemens tošimi. Jauni ūgliai plaukuoti. Lapai apvaliu pamatu, plaukuota apatine puse, lapkočiai irgi plaukuoti. Žydi gegužės mėn. Riešutėliai subręsta liepos—rugpjūčio mėn., išsiaižo iki žiemos. Auga drėgnuose dirvožemiuose, ne taip paplitęs kaip karpotasis. Vaistinei žaliavai vartojami pumpurai ir lapai. Pumpurai kartu su šakutėmis skinami…
Pluteus atricapillus Vaisiakūniai vidutinio didumo, kartais dideli. Kepurėlė 5—10(15) cm skersmens, jauna kūgiška, senesnė paplokščia, su smailiu gūbreliu, kartais suskeldėjusi, plaušuota, drėgnu oru gleivėta, pilkai ruda, gelsvai ruda, ruda. Jaunų grybų lakšteliai balti, senesnių rožiniai, rausvai rudi, platūs, laisvi. Kotas 6—12 cm ilgio, 0,6—2 cm storio, į pagrindą storėjantis, balsvas, pilkas, vėliau rusvas, su juosvais…
Betula pendula Roth. Medis iki 30 m aukščio, reta svyruokline laja. Jauni ūgliai pliki, su lipniomis karputėmis. Lapai trikampiški arba rombiški, statmenai nukirsti arba pleištišku pamatu, pliki. Vaisių sparneliai 2—3 kartus platesni už riešutėlį. Žydi balandžio—gegužės mėn. Riešutėliai subręsta liepos mėn. ir netrukus išsisėja. Dauginasi sėklomis. Daugiau straipsnių: Beržas karpotasis (lot. Betula pendula) Karpotasis beržas…
