Kategorija: Apie augalus

Straipsniai apie sodo augalus.

Kandoliškė trapiabudė

Psathyrella candolleana Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5—7 cm skersmens, iš pradžių varpelio formos, vėliau horizontali, su gūbreliu, lygi arba smulkiai plaušuota, balkšva, kreminės spalvos, rusva, išblunkanti iki baltos, gležna, trapi, pakraščiai su apdangalo liekanomis. Lakšteliai jaunų grybų balti, vėliau rausvi, senų rausvai rudi, siauri, tankūs, trapūs, priaugtiniai. Kotas 5—8 cm ilgio, 0,3—0,6 cm storio, tuščiaviduris,…

Paprastasis šaltekšnis

Frangula alnus Mill. Krūmas arba medelis 1—5 m aukščio. Lapai pražan giniai. Žiedai po kelis susitelkę lapų pažastyse. Vainiklapiai žalsvai balti. Vaisius — kaulavaisis, apaugęs mėsinga uoga. Žydi gegužės—liepos mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi kaulavaisiais. Auga raistuose, miškuose, krūmuose. Paplitęs visoje Lietuvoje. Vaistinei žaliavai vartojama žievė. Ji lupama prieš sprogstant lapams. Žievėje yra iki…

Kelminis mėšlagrybis

Coprinus micaceus Vaisiakūniai smulkūs, labai trapūs. Kepurėlė 2—5 cm skersmens, jauna kiaušiniška, senų varpelio pavidalo, kūgiška, plaušuota, geltonai ruda, centre tamsesnė, lygi. Lakšteliai jaunų grybų pilkšvi, vėliau pilkai rusvi, senų — juodi, pakraščiai balti, laisvi. Kotas 3—8(10) cm ilgio, 0,3—0,6 cm storio, į pagrindą kiek storėjantis, plaušuotas, tuščiaviduris, baltas. Trama pilkšva, plona, gelsva, be ypatingo…

Rašalinis mėšlagrybis

Coprinus atramentarius Vaisiakūniai vidutinio didumo arba dideli. Kepurėle 3—7(10) cm skersmens, jauna ovališka, kiaušiniška, vėliau varpelio pavidalo, pilka, rusvai pilka, plaušuotai, išilgai rievėta. Lakšteliai jaunų grybų pilkšvi, senų juodi, iš pradžių priaugę, vėliau laisvi. Kotas 7—10(12) cm ilgio, 1 — 2,5 cm storio, be rinkio, nusmailėjęs, pamatinė dalis su rinkio formos sustorėjimu, baltas, plaušuotas. Trama…

Šluotinis sausakrūmis

Sarothamnus scoparius (L.) Wimm. Visžalis krūmas 1—2 m aukščio, glaustomis, šluotiškomis šakomis. Lapai trilapiai; lapeliai 8—15 mm ilgio ir 3—5 mm pločio. Žiedai po 1 — 2 lapų pažastyse. Vainiklapiai šviesiai geltoni. Vaisius — 3,5—5 cm ilgio, tamsiai rudos, suplotos ankštys. Sėklos ovališkos, žalsvai rudos. Žydi gegužės—birželio mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis ir…

Paprastoji pušis

Pinus sylvestris L. Medis iki 40 m aukščio. Spygliai po 2, išsilaiko 2 — 3 metus. Moteriškieji strobilai (žiedynai) rausvi, po 1 — 3 ilgųjų ūglių viršūnėse, vyriškieji gelsvi, susitelkę ūglių pamatinėje dalyje. Sėklos juosvos, šviesiai pilkos arba kanapėtos, su rusvais sparneliais. Žydi gegužės—birželio mėn. Sėklos subręsta kitų metų spalyje, o išbyra kovo—gegužės mėn. Dauginasi…

Karpotasis ožekšnis

Euonymus verrucosus Scop. Krūmas apie 2 m aukščio. Ūgliai šiurkštūs, apaugę rudomis karputėmis. Lapai 1,5—9 cm ilgio, smulkiai dantyti, ploni, pliki. Žiedynuose po 3 — 7 žiedus. Vainiklapiai žalsvai rudi. Dėžutės iki 8 mm ilgio ir 7 —10 mm pločio, prinokusios šviesiai geltonos arba rausvos. Sėklos 3—5 mm ilgio, pusiau apgaubtos raudonu minkštu apysėkliu, su…

Miltinė meškauogė

Arctostaphylos uva ursi (L.) Spreng Žemaūgis, prie žemės prigludęs, kiliminis, visžalis krūmokšnis. Lapai odiški, pailgi, abipus pliki, blizgantys, su išsiraizgiusiomis gyslomis. Vainikėlis balzganas arba rausvas. Vaisius — rutuliška raudona uoga. Vaisiuje 5 kietos sėklos. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisius prinoksta rugpjūčio—spalio mėn. Dauginasi vegetatyviškai ir sėklomis. Auga sausuose šviesiuose pušynuose, viržynuose, de-gimvietėse. Paplitusi pietryčių Lietuvoje, kitur…

Skėtinė marenikė

Chimaphila umbellata (L.) Nutt Daugiametis, iki 15 cm aukščio krūmokšnis. Stiebas stačias, briaunotas, sumedėjęs. Lapai tariamai menturiniai, visžaliai, odiški, 1,5—5 cm ilgio, 0,5—1,5 pločio, siaurėjantys į trumpą lapkotį, nuo vidurio iki viršūnės ryškiai dantyti. Žiedynas — nusvirusi skėtiška kekė su 2—7 žiedais. Vainiklapiai rausvi. Vaisius — beveik rutuliška dėžutė. Žydi birželio—liepos mėn. Dauginasi sėklomis ir…

Gauruotasis mėšlagrybis

Coprinus comatus Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė 5—13 cm aukščio ir 3— 8 cm skersmens, jauna cilindriška, vėliau varpelio formos, plačiai kūgiška, gauruota, žvynuota, balta. Lakšteliai balti, vėliau rusvi, juodi, senų vaisiakūnių pavandeniję, kartu su kepurėle virsta juoda lašančia mase. Kotas 8—20 x 2—4 cm, su baltu puslankiu rinkių, smulkiai plaušuotas, baltas. Trama balta, minkšta, malonaus skonio.…