Skaistažiedės – tai astrinių šeimos gėlės, kilusios iš Vakarų Azijos. Jų esama daug veislių, kurios tarpusavyje skiriasi žiedynų forma, dydžiu ir spalva. Gėlininkystėje skaistažiedės skirstomos į dvi grupes: smulkiažiedes ir stambiažiedes. Apie šias dvi grupes ir pasikalbėkime.
Smulkiažiedės skaistažiedės. Jos užauga gana didelės – iki 50-70 cm aukščio. Žydi nuo rugpjūčio iki gruodžio mėnesio įvairiaspalviais žiedais. Tinkamai išaugintame krūme jos sukrauna 80-120 žiedų. Šios skaistažiedės yra dauginamos ūgliais, kurie pjaunami nuo kovo iki balandžio. Toliau ūgliai prižiūrimi kaip stambiažiedžių, tik smulkiažiedės skaistažiedės į lysves sodinamos be vazonų. Gausiažiedžiams krūmeliams suformuoti šios grupės skaistažiedžių viršūnėlės karpomos: baltai žydinčių – iki rugsėjo, o kitomis spalvomis – iki liepos arba rugpjūčio mėnesio. Rugsėjo pradžioje smulkiažiedės skaistažiedės sodinamos į 15-16 cm skersmens vazonėlius, kurie dvi tris savaites paliekami toje pačioje lysvėje. Rugsėjo pabaigoje jie nešami į šviesų, gerai vėdinamą šiltnamį arba kambarį ir laikomi gana vėsiai.
Stambiažiedės skaistažiedės. Šios užauga iki 50-100 cm aukščio. Žydi nuo rugpjūčio iki gruodžio mėnesio įvairių formų bei spalvų žiedais. Dauginamos ūgliais, kurie pjaunami nuo vasario iki kovo mėnesio. Tinkamiausi ūgliai yra iš žemės išaugusių atžalų viršūnėlės su trimis ar keturiais išsivysčiusiais lapais. Ūgliai sodinami į išplautą stambų smėlį arba smėlingą durpinę žemę dauginimo dėžėje arba ant stelažų šiltnamyje. Laikomi 12-15 laipsnių temperatūroje, kartkartėmis apipurškiami vandeniu. Įsišaknija per tris savaites. Įsišakniję ūgliai sodinami į mėšlinės ir velėninės žemės mišinį aštuonių centimetrų skersmens vazonėliuose. Smarkiai augantiems ūgliams trumpinamos viršūnėlės, kad labiau šakotųsi. Gegužės mėnesį jaunos skaistažiedės persodinamos į didesnio skersmens vazonėlius. Imamas toks žemių mišinys: viena dalis mėšlinės žemės, dvi dalys velėninės žemės ir pusė dalies smėlio. Vazonėliai statomi lauke į paruoštą lysvę, įleidžiant juos į žemę. Lysvė apie skaistažiedes mulčiuojama perpuvusiu mėšlu arba durpėmis. Karštomis ir saulėtomis dienomis skaistažiedes reikia gausiai laistyti ir purkšti. Tręšiamos vieną ar du kartus per savaitę amonio salietros tirpalu. Nuo liepos vidurio skaistažiedės tręšiamos ne tik amonio salietra, bet ir superfosfatu ar kalio druska. Beje, nuolat reikia šalinti lapų pažastyse išaugusius ūglius (panašiai kaip pomidorams), kitaip stambiažiedžių skaistažiedžių gali būti smulkūs žiedai.
Skaistažiedžių laikymas. Peržydėjusios skaistažiedės laikomos dauginimui. Jų stiebai nupjaunami, vazonai sunešami į vėsią patalpą ir, vieną ar du kartus per savaitę palaistant, laikomi iki gruodžio mėnesio. Tada skaistažiedės persodinamos į didesnius vazonus (į anksčiau nurodytą žemių mišinį) ir laikomos šviesioje vietoje, labai vėsioje, bet ne minusinėje, temperatūroje. Sausio mėnesį reikėtų pernešti į kiek šiltesnę, bet taip pat labai vėsią, patalpą, kur temperatūra siektų 8-10 laipsnių aukščiau nulio. Tuomet skaistažiedes galima pradėti normaliai laistyti. O nuo vasario ar kovo mėnesio, skaistažiedes galima pradėti ir dauginti.