Piktoji ūmėdė

Russula emetica

Vaisiakūniai vidutinio didumo, labai trapūs. Kepurėlė 5—8(10) cm skersmens, jauna pusrutuliška, iškili, vėliau horizontali, vidurys dažniausiai įdubęs, šviesiai raudona, skaisčiai raudona, luobelė lengvai lupasi. Lakšteliai balti, senesnių grybų kreminiai, priaugtiniai. Kotas 7—8 cm ilgio, 1—2 cm storio, baltas, kietas. Trama balta, švelnaus kvapo, kartaus, deginančio pipirų skonio. Sporos dygliuotos, 8—13 x 6—10 u m. Auga liepos—rugsėjo mėn. spygliuočių, rečiau lapuočių miškuose. Dėl kartaus skonio maistui nerekomenduojama. Neabejotinai, ne viena šį ūmėdė yra patekusi į pintinę, ir nieko baisaus nėra atsitikę. Priklausomai nuo augimvietės išskiriamos kelios šios ūmėdės formos:
var betularum (Hora) Romag. Kepurėlė 3—5 cm skersmens, melsva, violetinė. Lakšteliai balti, prisegtiniai. Kotas baltas, 3—6 x 0,5—1 cm. Trama balta, karti. Auga tik po beržais. Vaisiakūniai smulkesni. Nevalgoma.
var. silvestris Sing. Kepurėlė 3—5 cm skersmens, ryškiai raudona, vėliau išblunka iki gelsvos, kreminės spalvos. Kepurėlė trapi, luobelė gerai lupasi. Trama balta, karti. Nevalgoma. Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose. Lietuvoje labai dažna.

  1 comment for “Piktoji ūmėdė

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *