Tiesioginių tulpių kenkėjų nedaug. Vieni jų — amarai. Baltijos šalyse tulpėms kenkia šios amarų rūšys: Mysodes persicae Sulz., Neomyzus circumflexus Buckt, Macrosiphum euphorbia Thom., Aphis fabae Scop. (Rupais, 1972). Amarai parazituoja peržydėjusiose tulpėse ir platina kai kurias virusines ligas. Šaknų erkutė (Rhysoglyphus echinopus Fum et Rob.) gali sukelti šerdies puvinį. Dažną pavasarį tulpių svogūnus išgraužia…
Fiziologinėmis ligomis daugiausia serga pražydinamos tulpės. Lauke dažniausiai plinta gumozė, „blamvgroein” ir kalkligė. Gumozė. Ant svogūno maitinamojo lukšto kaupiasi lipnus skystis. Kai šio skysčio susirenka daugiau, audiniai išburksta, vėliau šis skystis išteka ir sukietėja. Liga dažniausiai pažeidžia tik ką nukastus, ypač apdaužytus svogūnus. Nustatyta, kad gumozę skatina net ir nedidelė etileno koncentracija saugyklose arba dirvoje.…
Nustatyta, kad tulpėse parazituoja 7 rūšys virusų. Dvi rūšis — žiedlapių margligės ir agurkų mozaikos — platina amarai, keturias — tabako dryžuotosios garbanės, tabako žieduotosios dėmėtligės, vaistučio mozaikos ir tabako juodąjį žiedinį dėmėtumą — perneša nematodai ir vieną — tabako nekrozės virusą — dirvoje esantis grybas Olpidium brasicae. Mūsų šalyje tulpėse visus šiuos virusus, išskyrus…
Kekerinis tulpių puvinys (sukėlėjas Botrytis tulipae ‘(Lib.) Lind.). Tai labai paplitusi tulpių liga. Kitiems augalams žalos nedaro, o kiti kekerinio puvinio sukėlėjai tulpėms nekenkia. Ant pražydinamų tulpių kartais aptinkama Botrytis cinerea rūšis. Grybas plinta trumpaamžėmis sporomis, kurios išlieka dirvoje, arba ant svogūnų išsivysto skleročiai. Pirminiai ligos požymiai išryškėja jau ankstyvą pavasarį: maždaug 5 cm daigeliai…
Svogūnams auginamas tulpes reikia kasti kasmet, tada svogūnų prikasama daugiau, ypač didelių, ir jie būna sveikesni, nes atskiriami visi pažeisti ir sergantys, o sveikieji beicuojami ir sodinami vis naujoje vietoje. Tačiau Škotijos sodininkystės institute atlikti bandymai su ‘Apeldoorn’ ir ‘Lustige Witwe’ įvairių frakcijų svogūnais parodė, kad svogūnus geriau kasti kas antri metai, nes tada gaunama…
Dirvos purenimas ir ravėjimas Anksti pavasarį, tulpėms sudygus, reikia atidžiai apžiūrėti visą plotą. Sergančius ir silpnus augalus pašalinti (iškasti su žemėmis, nuošalioje vietoje sumesti į duobę ir užpilti negesintomis kalkėmis, o paskui žeme). Po to dirvą reikia supurenti. Tarpus tarp lysvių ar juostų galima purenti arkliniu arba traktoriniu purentuvu, o tarp augalų — rankiniu kauptuku.…
