Tag: Piktžolės

Dirvinė usnis (Cirsium arvense (L.) Scop.)

Daugiametis, dvinamis augalas (tos pačios rūšies vieni augalai turi tik kuokelinius, kiti tik piestelinius žiedus). Šakniastiebiai ilgi, iki 5 m ilgio, sustorėjusiose vietose formuojasi pumpurai, išleidžiantys atžalas, iš jų pavasarį išauga nauji stiebai. Dirvožemyje šakniastiebiai pasiskirstę keliais aukštais, todėl sunku juos išrauti, o iš žemėje likusių gabalų vėl išauga nauji augalai. Stiebas 50—160 cm aukščio,…

Mažoji varnalėša (Arctium minus Bernh.)

Dvimetis, 40—120 cm aukščio augalas. Šaknis stora, verpstiška. Stiebas tvirtas, status, briaunotas, šakotas, apaugęs trumpais plaukeliais. Lapai širdiškai kiaušiniški, lygiakraščiai, kartais atokiai dantyti; viršutinė pusė žalia, plika, apatinė pilkšva, gauruota. Apatiniai lapai stamboki, ilgakočiai, viršutiniai mažesni, trumpakočiai. Graižai rutuliški, 1—2 cm skersmens, pailgose kekėse. Skraistlapiai trumpesni už žiedus, siauri, pliki arba kiek plaukuoti, viršūnės truputį…

Paprastoji žilė (Senecio vulgaris L.)

Vienmetis arba dvimetis, 15—30 cm aukščio, dažniausiai voratinkliškai plaukuotas žolinis augalas. Stiebas status, vagotas, dažnai šakotas. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti arba skiautėti, apatiniai susiaurėję į trumpą lapkotį, kiti bekočiai. Graižai cilindriški, apie 1 cm ilgio ir 0,5 cm pločio, gana tankios netikros kekės stiebo ar šakų viršūnėse. Skraistė vienaeilė. Skraistlapių viršūnė juoda. Paskraistės lapeliai maži,…

Dirvinis bobramunis (Anthemis arvensis L.)

Vienmetis, pilkšvas, apaugęs prigludusiais plaukeliais, 50 cm aukščio augalas. Stiebas gana tvirtas, išsišakojęs; pavieniai graižai šakų viršūnėse. Lapai pražanginiai, pailgi, dukart plunksniškai suskaldyti, pagrindinė lapo gysla dantyta, sparnuota. Graižai 2—3 cm skersmens, ant ilgų žiedynkočių. Skraistė plaukuota, dvieilė. Žiedynsostis kūgiškas, korėtas, apaugęs lancetiškais, dygliškais žvyneliais. Žiedai dvejopi: kraštiniai liežuviški, balti, dažniausiai nevaisingi, viduriniai vamzdiški, geltoni,…

Smulkiažiedė galinsoga (Galinsoga parviflora Cav.)

Vienmetis, 20—80 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, šakotas, beveik plikas, tiktai viršutinė dalis apaugusi trumpais prigludusiais plaukeliais. Lapai priešiniai, ištisiniai, kotuoti, trigysliai, kiek plaukuoti, kiaušiniški, kraštas negiliai dantytas. Graižai smulkūs, viršūniniuose žiedynuose arba lapų pažastyse. Skraistė pusiau rutuliška. Žiedynsostis kūgiškas. Kraštiniai žiedai dažniausiai 5, liežuviški, balti, atbraila triskiautė; viduriniai geltoni, vamzdiški, 4 arba 5.…

Pelkinis pūkelis (Gnaphalium uliginosum L)

Nedidelis, 5—15(30) cm aukščio, priklausomai nuo augimvietės sąlygų labai įvairuojantis augalas. Šaknis liemeninė, plona, trumpa. Stiebas padrikas, gulsčias arba kylantis, visas baltai pūkuotas, šakotas. Lapai pražanginiai, lygiakraščiai, linijiški arba lancetiški, kiek pūkuoti, kartais apatiniai atokiai dantyti. Graižai smulkūs, 3—3,5 mm skersmens, pusrutuliški, po 3—10 susitelkę į tankias, pūkuotas, lapų apgaubtas krūveles šakelių viršūnėse. Skraistlapių viršūnės…

Raudonasis skėstukas (Odontites vulgaris Moench)

Netaisyklingi žiedai gausiažiedžiuose, tankiuose, vienašoniuose, varpiškuose žiedynuose. Iš pradžių žiedynai būna nulinkę. Pažiedės mažesnės už žiedus, panašios į lapus, raudono atspalvio. Taurelė keturdantė, vamzdelio pavidalo. Vainikėlis dvilūpis, šviesiai arba tamsiai rausvas, išorinė pusė plaukuota, jo apatinė lūpa skiautėta, atvipusi, viršutinė išgaubta. Kuokeliai 4, dulkinės plaukuotos. Vaisius — pailga, iš šonų kiek suplota, dvilizdė, gausiasėklė dėžutė,…